“Via Baltica“ automagistrale driekiasi pompastikos ir absurdų šleifas

Automagistralė „Via Baltica“ dėl savo pavojingumo ir didžiulio auto įvykių skaičiaus yra vadinama mirties keliu. Per parą juo pravažiuoja kelios dešimtys tūkstančių krovininių ir lengvųjų automobilių. Kasmet jame skaičiuojama šimtai avarijų ir žmonių aukų. Ypač sudėtingas ruožas  Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, jame daug metų didžiulis srautas transporto turėjo išsitekti vos dviejose eismo juostose. Užpernai pagaliau pajudėjo šio ruožo rekonstrukcijos darbai, kurie turėtų būti baigti iki 2018 m. rugsėjo. Nutiesus dar dvi eismo juostas, 4 juostų tarptautine magistrale automobiliai galės skrieti 130 km per valandą greičiu, tikimasi, jog kelias taps gerokai saugesnis.

Tačiau be gražiai piešiamos „Via Baltica“ fasadinės pusės nuo pat pradžių tęsiasi ir virtinė apgaulių, nesąžiningo atsiskaitymo, patyčių, klaidų bei teismų šleifas. Prie šio kelio gyvenantiems žmonėms bei verslą turintiems asmenims teko susidurti su absurdiškais valstybės įstaigų, projektuotojų bei „Via Baltica“ rangovųdarbais ir sprendimais.

Milijoninis projektas lopytomis kišenėmis

Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija 1994 metais Kretoje ir 1997 metais Helsinkyje transporto ministrų konferencijoje vieningai nusprendė plėtoti europinio lygio magistralinių „Via Baltica“ kelių tinklą, stiprinti kelių dangą, kurti pakelės infrastruktūrą, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones. Planuota, jog „Via Baltica“ maršrutas drieksis nuo Varšuvos Lenkijoje per Lietuvą, Latviją, Estiją iki Helsinkio Suomijoje, o Lietuvoje šis kelias tęsis nuo Kalvarijos per Marijampolę iki Kauno, nuo Kauno iki Panevėžio, per Pasvalį iki pasienio su Latvija esančių Saločių. „Via Baltica“ keliui Lietuvos teritorijoje rekonstruoti lėšų planuota gauti iš tarptautinio finansavimo, Europos Sąjungos fondų bei dalį skirti iš savos šalies biudžeto.

Tačiau finansiniaireikalai susiję su „Via Baltica“ kelio tiesimu turbūt sprendėsi ne itin sklandžiai, nes procesas vis strigo. Vienoje didžiausios transporto apkrovos atkarpoje nuo Kauno iki Marijampolės per 20 metų sugebėta nutiesti vos dviejų juostų kelią. Kitos dvi juostos bus prijungtos tik dabar vykdomos rekonstrukcijos metu. Šios kelio atkarpos sąmata siekiaapie 100 mln. eurų. Kelias tarp Kauno ir Marijampolės netrukus praplatės dvigubai, bus sutvarkyta kelio danga, įrengti viadukai, sankryžos, pėsčiųjų takai, tarpmiestinio transporto sustojimo aikštelės, jungiamieji keliai.

Marijampolės savivaldybės teritorijoje „Via Baltica“ magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruože nuo 45,15 km iki 56,83 km rekonstrukcijos darbus atlieka jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Fegda“ , UAB „Lemminkainen Lietuva“, LemminkainenInfra OY, AB  „Eurovia Lietuva“, UAB „Tilsta“ ir UAB „Hidrostatyba“.

Praėjusių metų kovo mėnesį Marijampolės savivaldybė išdavė leidimą vykdyti šioje „Via Baltica“ kelio atkarpoje rekonstrukcijos darbus, o rugpjūčio 10 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė pasirašė sutartį jiems atlikti. Pagal šią sutartį numatyta atlikti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km (bendras ruožo ilgis – 11,68 km) rekonstrukciją su skiriamąja juosta bei šalia kelio nutiestais apjungiamaisiais keliais,įrengti sankirtą ir apjungiamuosius kelius su nuovažomis į sodybas ir laukus, skirtingų lygių sankryžas su jungiamaisiais keliais, estakadą, du žiedus, 6 viadukus. Sutartyje numatyta rekonstruoti inžinerinius tinklus, lietaus nuotekų nuleidimo tinklus ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kelio zonoje pertvarkyti melioracijos sistemą. Visus šiuos darbus rangovai privalo atlikti iki šių metų rudens.

Visiems šiems grandioziniams darbams kažkodėl buvo numatytas itin trumpas 9 mėn. laikotarpis, tad nenuostabu, kad jie atliekami labai skubotai, labiau orientuojantis į spaudžiančius terminus nei kokybę. Specialistams kelia siaubą rangovų daromos klaidos, projektuotojų sprendimai ir abejotina darbų kokybė. Greta magistralės gyvenantys žmonės kenčia didžiulius nepatogumus ir kelio rangovų nežabojamą savivalę bei patyčias.

Atsiskleidė projekto klaidos ir prognozių netikslumai 

Tiesiant pirmąsias “Via Baltica“ juostas nepavyko išvengti klaidų irnetikslumų, turėjusių lemiamos įtakos tiek kelio, tiek vietos žmonių gyvenimo kokybei.

Dažnas važiuodamas kelioatkarpa Kaunas-Marijampolėkeiksnojo, kad neįmanoma keliauti „Via Baltica“ saugiai ar pakankamai greitai, o ypač pavojinga, jei prisireikia lenkti, mat kelias buvo ne tik siauras, užgrūstas krovininių automobilių virtinėmis, bet ir pilnas vingių, įkalnių, nuokalnių, sankryžų, įvažiuojamųjų keliukų, viduryje magistralės netikėtai išdygstančių skiriamųjų eismo salelių, stulpelių…

Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 22 iki 56,50 km rekonstravimo specialiojo plano sprendinius rengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas UAB „Kelprojektas“. Specialistai dabar pripažįsta, kad klaidingai buvo paskaičiuoti būsimi automobilių srautai.Gana greitai asfalto danga nuo per didelės apkrovos susibangavo, ją ne kartą teko taisyti. Be to, ekspertai nustatė, kad „Via Baltica“ asfalto danga apskritai buvo paklota per plona nei turėtų būti. Kažkas „sutaupydamas“ keliui iš to galimai pasipelnė. Prasitariama ir apie tai, kad būta trijų skirtingų „Via Baltica“ projekto variantų, iš kurių pasirinktas gal būt ne pats geriausias ir ekonomiškiausias. Šiek tiek keista, kad tarptautinė automagistralė, užuot nutiesta tiesiai per laukus, staiga daro didžiulį vingį tankiai apgyvendintų Marijampolės priemiesčio teritorijų link. Intensyvus kelias dabar driekiasi pro pat gyvenamuosius namus, pažeisdamas bet kokius saugumo principus ir įstatymus. Vadinamojoje 70 m pločio kelio apsaugos zonoje, kur neturėtų būti jokių pastatų ir želdinių,  atsidūrė gyvenvietės, sodų bendrijos, sodybos. Projektuojant ir tiesiant „Via Baltica“ kai kuriais atvejais buvo itin taupoma, kai kur akivaizdžiai švaistoma.

Palyginus trumpoje dešimties kilometrų atkarpoje prireikė net 6 viadukų, estakados, dviejų žiedų, visos eilės apjungiamųjų ir įvažiuojamųjų kelių, begalės nuovažų į sodybas, gyvenvietes ir laukus.Visa tai pareikalauja didelių kaštų, o kelias tampa ypač sudėtingu. Kam to reikėjo? Tikriausiai tam, kad kažkam buvo naudinga.

Gražios perspektyvos subliuško

Kai dar tik buvo piešiamos gražios perspektyvos apie būsimą „Via Baltica“, vietiniams gyventojams, iš kurių turėjo būti paimta žemė keliui tiesti, buvo aiškinama, kad jiems atsivers didelių galimybių metas – jie galės greta kelio kurti savo versliukus, statytis prekybos kioskelius, užkandines, įrengti stovėjimo aikšteles, kempingus. Buvo kalbama, kad tarptautiniu greitkeliu plūstels užsieniečiai, kuriems visų šių paslaugų reikės. Versliejipatikėję, kad už paimamą keliui žemę bus mokami dideli pinigai, suskubo ją pirkti, keisti žemės ūkio paskirtį į komercinę. Kadangi ilgokai nebuvo aišku, kur tiksliai nusidrieks kelias, buvo padaryta nemažai beprasmių investicijų. Šis išpūstas burbulas labai greitai sprogo. Netrukus paaiškėjo, kad geriausiai išlošė tie, kas savo žemes sugebėjo brangiai parduoti ir išsikelti gyventi kitur – kuo toliau nuo būsimo kelio.

Kai buvo klojamos pirmosios dvi „Via Baltica“ juostos, už paimtą žemę visuomenės reikmėms, sklypų savininkams buvo atrėžta žemės kitur. Sodybos, kurios pasitaikė kelyje, nukeltos, bet pasirūpinta suteikti žmonėms kitus gyvenamuosius namus ar būstus. Arčiau kelio esančiose sodybose dėl garso izoliacijossudėti plastikiniai langai. Dabartiniame kelio plėtros etape buvo elgiamasi kur kas familiariau – valstybė iš savininkų pusvelčiui atsiriekė žemės dvigubai daugiau nei buvo žadama, medžiai buvo rėžiami už juos neatlyginus, nepaisoma privačios nuosavybės įstatymų bei žmonių interesų. Tiems, kas mėgino prieštarauti buldozeriniam principui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą arba tiesiog sava valia išsikraustyti iš greta magistralės esančių sodybų.

Absurdų virtinė

Informaciją apie tai, kad „Via Baltica“ bus platinama UAB „Kelprojektas“ pradėjo skleisti dar 2007 m. – kvietė gyventojus į susitikimus, kuriuose supažindino su parengto plano sprendiniais. Jau tuomet projektuotojai susilaukė nemažai pastabų ir perspėjimų, kad neįsigilino į kaimo vietovių specifiką, nenumatė galimybių, kaip judės žemės ūkio technika, kaip jai reikės patekti į dirbamus laukus, gabenti į perdirbimo įmones produkciją. Nepagalvota buvo ir apie tai, kaip reikėsgyventojams patekti kitapus „Via Baltica“ kelio, perginti gyvulius, pravažiuoti su technika. Pasigesta plane ir garso apsaugos sienelių prie gyvenviečių bei sodybų, nebuvo numatyta atsodinti kelio sunaikintus želdinius ar už juos kompensuoti. Nors buvo projekto rengėjams įvardyta nemažai trūkumų, atsižvelgta tik į kai kuriuos – ne vieną ginčą vėliau teko spręsti teismuose. Ypač paaštrėjo situacija 2010 – 2013 metais, kai prasidėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tuomet paaiškėjo, kad už paimamą žemę bus mokamaabsurdiškai mažai.

Norsbuvo teigiama, kad savininkams už paimamą žemę bus atsiskaitoma pagal rinkos vertę, kažkodėl 2013 m. ji buvo skaičiuojama remiantis ne rinkoje vykusiais sandoriais, o pasenusiais VĮ „Registrų centro“ žemės vertės duomenimis bei 2002 m. nustatyta žemės įvertinimo metodika. Pavyzdžiui, priemiestiniame sklype 9 arųsu pusšimčiu medžių paskaičiuota vertė siekė 164 litus (47,5 Eur), iš jų žemės vertė 70 litų (20.27 Eur), o gretimo sklypo 4 arai įvertinti – 48 litais (13,90 Eur). Įdomu tai, kad atliekant vertinimą ir paimant mišku apaugusią žemę į dokumentus nebuvo įtrauktas nei vienas medis, nors jų toje teritorijoje augo apie pusė šimto. UAB „Kelprojektas“ specialistai sklypo savininkui paaiškino, kad iš medžiųjis naudos vis tiek neturės, bet problemų sudarys kelio tiesėjams, kurie turėsią už nupjautus medžius atsiskaityti ne jam, o valstybei.

Šiame sklype daugiau kaip šimtą metų auga 1,5 ha miškas, jis iki šiol egzistuoja šalies miškų apskaitoje, buvo įtrauktas ir VĮ „Registrų centro“ dokumentuose. Kai sklypo savininkui pateko į rankaskelio rangovų užsakytas sklypo planas, paaiškėjo dar vienas kuriozas. Valstybės žemės fondo Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus matininko Antano Bacevičiaus rengtame sklypo plane iš 1,5 ha miško dokumentuose jo teliko vos 0,6125 ha, visa kita virto pievomis bei kitais menkaverčiais želdiniais. Sklypo savininkas įtaria, jog tai buvo padaryta neatsitiktinai, o tam, kad paimama teritorija valstybei kainuotųkuo mažiau. Nors savininkas nebuvo informuotas kada bus atliekamigeodeziniai matavimai, oant dokumentų nebuvo savininko parašų, jokiai valstybės tarnybai tai neužkliuvo.

Už visą paimtą žemę,t. y. 13 arų su pusšimčiu brandžių medžių: ąžuolų, uosių, beržų, alksnių, eglių,savininkui į sąskaitą buvo atseikėta viso 1700 litų (492.35 EUR)ir toliau tyliai vykdomi procedūriniai darbai.

Mėginant aiškintisMarijampolės žemės tarnyboje bei Registrų centre,kurių specialistų parašai yra ant neva patikrintų ir įregistruotų dokumentų dėl juose padarytų klaidų, paaiškėjo, kad  pats savininkas turi kreiptisį Kauno geodezijos ir kartografijos skyrių ir reikalauti, kad klaidos būtų ištaisytos. Žinoma, visa tai apmokant iš savos kišenės. Beje, matininkas privėlęs klaidų, Marijampolės specialistų žiniomis, ten jau nebedirba.

Valstybė pralaimėjo bylas

Tie, kas nepagailėjo nervų, jėgų ir buvo apdairesni bei įžūlesni, pasiekė, kad kai kurių nesusipratimų ir apgaulių būtų išvengta. Tačiau teko eiti teismų keliu. Bylinėjimaisi truko kelis metus.Žmonės, iš kurių prisidengiant visuomenės interesu tikėtasi pusvelčiui paimti žemę, buvo kaltinami gobšumu, nesupratingumu, darbų vilkinimu. Tačiau paaiškėjo, kad patys valstybės samdyti asmenys buvo neteisūs – sukčiavo nustatant rinkos vertę, atliekant sklypų matavimo bei įforminimo procedūras.

Nors žmonės buvo gąsdinami, kad nieko nelaimės, vis tik jie pasiekė, kad už žemę buvo sumokėta tikrąja rinkos verte, t. y. kelis kartus daugiau, suskaičiuoti ir atitinkamai įvertinti visi paimami medžiai.Žinoma, reikėjo susirasti nepriklausomą turto vertintoją, gerą advokatą. Zitos Butanavičienės, kurios ne tik žemė, bet ir sodyba pakliuvo į rekonstruojamo kelio zoną teigimu, už pakelės sklypų savininkams teiktas paslaugas nepriklausoma turto vertintoja iš valstybės tarnybų sulaukė rimtų grasinimų, kad už savo sprendimus gali netekti licencijos, prarasti darbą. Advokatui teko taip pat nelengva užduotis susikauti su valstybės biurokratais. Tačiau kova buvo laimėta.

Kai kurie UAB „Kelprojektas“ sprendimai išties prasilenkia su sveika logika. Nesuprantama kodėl reikėjo suprojektuoti viaduką per Butanavičių sodybos kiemą, nors šalia driekiasi tušti laukai, tiesa, priklausantys bankui. Gyventojams  buvo pasiūlyta iš šios teritorijos išsikraustyti, bet už pasiūlytą sumą jie nebūtų įpirkę net kambario buto bendrabutyje. Z. Butanavičienės teigimu, toks kelio projekto sprendimas matyt buvo parankus greta įsikūrusių transporto prekybos aikštelių savininkams, nes būtent į jų teritorijas bus patogu patekti naujuoju viaduku. Butanavičiaivis tik liko savoje sodyboje, per teismus atsikovojo, kad kelias į viaduką būtų pakeltas ant polių, išsipešė didesnę žemės kainą ir tai, kad būtų sumokėta už daugiau nei 20 dvimetrinių eglių, kurių matininkas neva nepastebėjo.

Pasisekė save apginti ir ūkininkei Vidai Mažeikienei, iš kurios keliui buvo numatyta paimti visą jos turimą žemę – apie 40 a, už ją sumokant vos 1150 eurų, nors tikroji sklypo rinkos vertė siekė keliolika tūkstančių. Beje, su valstybės apmokamu advokatu ūkininkei bylos nepavyko laimėti, pasisekė tik su privačiu. Už nusavintą sklypą ūkininkei buvo sumokėta kur kas daugiau. Bylą prieš valstybės tarnybas pavyko laimėti ir ūkininkei DaleiNarijauskienei.

Taip pat ginklus su valstybe teko suremti ir verslininkei, greta „Via Baltica“ įkūrusiai bendrovę „Parko medelynas“, prekiaujančią dekoratyviniais augalais. Nors su visomis reikiamomis tarnybomis bei Automobilių kelių direkcija buvo suderinta vieta rengiant komercinį sklypą ir numatant, kad greta eis dar dvi papildomos „Via Baltica“ juostos, vėliau paaiškėjo kad dviejų milijonų litų investicijų pareikalavęs jos verslas gali būti sužlugdytas. Per įrengtą, nusausintą, gražiai apželdintą teritoriją, nuotekų įrenginius,išasfaltuotą stovėjimo aikštelę buvo suprojektuotas jungiamasis kelias, eisiantis greta „Via Baltica“,skirtas vietiniams gyventojams bei žemės ūkio technikai.Verslininkei už suniokotą sklypą buvo pasiūlyta apie 30 tūkst. litųkompensacija, tačiau paprašius, kad už tokią sumą valstybės tarnybos pačios išspręstų 2 mln. vertės problemas, šios jokiu būdu su tuo nesutiko. Verslininkei teko bylinėtis.

Dar vienas „Via Baltica“ projektuotojų absurdas buvo tas, kad ūkinei technikai skirtą kelią sugebėjo suprojektuoti tiesiog per „STATETA“ degalinės teritoriją. Degalinės savininkas iš pradžių nepatikėjo tokia nesąmone, bet vėliau teko nemažai pakovoti, kad būtų kitaip išspręsta šio kelio atkarpa, nes  kombainai ir traktoriai būtų riedėję pro pat kuro kolonėles.

Ne visi greta „Via Baltica“ gyvenantys žmonės ryžosi kovoti, tad iš jų ir žemė buvo paimta kone veltui, ir dėl į sklypą suprojektuoto keliuko teko patiems medžius rauti ir ūkinius pastatus nusigriauti. Turėdami žemę prie „Via Baltica“ gyventojai pateko ir į 70 m apsaugos zoną, kur maksimaliai apribota bet kokia veikla – čia nieko negalima statyti, jokio medžio be kelių tarnybos leidimo sodinti, net ir didesnei grupelei žmoniųsusiburti.

Beje, vos tik valstybei nusavinus žemę prie „Via Baltica“, čia sklypų vertė buvo pakelta dešimteriopai ir dabar iš jų savininkų imami kelis kart didesni žemės mokesčiai.

Artėja darbų pabaiga, bet problemų nemažėja

Ši vasara dėkinga kelininkams, tad darbai juda gana sparčiai. To nebuvo galima pasakyti apie praėjusių metų rudenį, kuomet buvo pradėta kelio ruožo rekonstrukcija tarp Marijampolės ir Sasnavos. Patyrę kelių bei melioracijos tinklų specialistai stebėjosi kai kurių rangovų neprofesionalumu, prasta darbų kokybe ir jų seka. Praėjusių metų rudenį „Via Baltica“ darbus teko stabdyti anksčiau laiko, nes dėl itin lietingo sezono ir kelininkų suniokotų melioracijos tinklų visą pakelės teritoriją užsėmė.

Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausias inžinierius melioratorius Juozas Purvinskas, apžiūrėjęs teritoriją, kurioje buvo vykdomi kelio rekonstrukcijos darbai, įsitikinęs, kad buvo galima problemų išvengti ar bent jas sumažinti, jei čia dirbančios bendrovės darbininkai būtų neišardę melioracijos įrenginių ir iš anksto numatę, kur nukreips besitvenkiantį vandenį. Atvertęs šios teritorijos melioracijos sistemos brėžinius specialistas rodė ir aiškino, ką prieš pradedant darbus kelininkai turėjo padaryti, kur buvo melioracijos vandens surinkimo šuliniai, drenažo linijos, kurias buvo galima panaudoti vandens nuleidimui.

„Viskas buvo užstumdyta, užtvenkta, nepaliekant vandeniui jokio nutekėjimo. Vargsta patys kelininkai, pyksta aplinkiniai gyventojai, nes ėmė semti ir šalia „Via Baltica“ esančius jų laukus. Šioje atkarpoje dirba kelios brigados, gal būt kai kuriems darbuotojams dar trūksta patirties, nes čia techniškai kai kas tikrai prastai išspręsta. Kai kur ekskavatoriai išstumdė gilias uždaras „vonias“, kuriose dabar tvenkiasi vanduo ir neturi kur ištekėti. Reikėjo iš anksto paruošti paviršinio vandens nuleidimo šulinėlius, atsivesti į juos tranšėjas. Nebūtų pakelėje telkšoję tokie ežerai ir kelininkai galėję sėkmingai dirbti savo darbą“, – aiškino daug metų melioracijos srityje dirbantis specialistas J. Purvinskas.

Patyręs inžinierius melioratorius pripažįsta, kad didžiulė problema yra ir pasenę melioracijos tinklai. Drenažo sistemos įrengtos daugiau kaip prieš 50 metų, susidėvėję maždaug 70 procentų, o magistralinių griovių nusidėvėjimas net 83 procentai. Melioracijos įrenginių pertvarkymas vyksta tik naujai tiesiamo kelio zonoje. Dauguma pertvarkyto drenažo jungiama į senus, beveik neveikiančius drenažo rinktuvus. Seni, stipriai apdumblėję, užaugę augalų šaknimis per mažo diametro rinktuvai nepajėgūs priimti ir nuvesti staigų didelį vandens kiekį.

„Planuojant vykdyti stambių objektų statybą, pavyzdžiui, tokių kaip ši magistralė, reikėtų numatyti lėšų ir bendros drenažo sistemos tvarkymui. Jeigu drenažo sistema bus atnaujinama tik kelio zonoje, o paskui viskas įsijungs į senus tinklus, tai iš to nebus jokios naudos. Vanduo tikrai niekur nenutekės“, – tikino J. Purvinskas.

Automagistralės „Via Baltica“ už darbų vykdymą atsakingos UAB „Fegda“ projekto vadovas Gediminas Gulbinas patikino, kad tiesiant antrąją kelio juostą, lietaus nuotekų nuleidimo tinklai ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai bus rekonstruojami bei kelio zonoje bus pertvarkomos melioracijos sistemos. AB „Eurovia Lietuva“ atsakingi darbuotojai taip pat žadėjo spręsti šią problemą. Ir nors darbai turi būti baigti šį rugpjūtį, vos palijus naujojo kelio teritoriją ima semti, nes pralaidų vamzdžiai įkasti gerokai aukščiau nei suformuoti nuotekų grioviai, vandens surinkimo šuliniai neįrengti, tiesiai nuo „Via Baltica“ magistralės į privačius sklypus nuvesti atviri vamzdžiai, kuriais kliokia ne tik lietaus vanduo, bet ir visa kelio tarša. Rangovų pasirašytoje sutartyje buvo numatyta rekonstruoti inžinerinius tinklus, lietaus nuotekų nuleidimo tinklus ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kelio zonoje pertvarkyti melioracijos sistemą. Tačiau darbų logika ir kokybė kol kas tikrai neatitinka europinių standartų.

UAB „Kelprojektas“ projektų vadovas Audrius Stonius, matydamas lietaus nuplautus „Via Baltica“ šlaitus, apsemtą pakelių teritoriją, ore kabančius melioracijos vamzdžius ir kitas kelininkų išmones tik gūžčiojo pečiais ir bandė teisinti, kad gal būt visa tai dar bus tinkamai sutvarkyta. Anot jo, dar vyksta statybų darbai ir negalima daryti galutinių išvadų. Pasiteiravus dėl garsą slopinančių sienelių, kurios driekiasi tuščiais laukais, o kai kurios sodybos paliktos perviršinio triukšmo zonoje, projekto vadovas tikino, kad buvo vadovautasi tam tikra skaičiavimo metodika. Deja, ši metodika jau dabar rodo, jog yra klaidinga, nes nuo kelio sklindantis triukšmas gyvenamosiose teritorijose kai kur gerokai viršija leistinus parametrus ir decibelus. Gyventojai palikti  dieną ir naktį kęsti didžiulį autotransporto triukšmą.

Blogiausia tai, kad skaičiavimai, matavimai, planavimai dažniausiai atliekami tik popieriuje, neatvykstama į vietą ir nepasidomima realia situacija, bijoma išklausyti čia gyvenančių žmonių nuomonę. Ko vertas milijonus kainuojantis projektas, jei nepaisoma savos šalies žmonių interesų, bandoma juos apgauti, finansiškai nuskriausti, pasityčioti. Liko didžiulės nuoskaudos ir nepatogumai vietos gyventojams, daug neišspręstų problemų, tačiau nepaisant to, netrukus bus švenčiamos dar vieno „Via Baltica“ ruožo pabaigtuvės ir teigiama, kad šis kelias mus veda didelio progreso link.

Milda Kudirkaitė

Autorės nuotraukos

1. Netrukus šio „Via Baltica“ ruožo pabaigtuvės, bet likę dar daug nebaigtų darbų. 
2. Buldozeriu buvo išversti ne tik medžių kelmai, bet ir suniokoti melioracijos tinklai. 
3. Praėjusį rudenį naujai tiesiama kelio juosta nuskendo dėl kelininkų klaidų ir lig pavasario virto kelių kilometrų tvenkiniu. 
4. Kelininkų europinis melioracijos šedevras – kabantys vamzdžiai.
5. Štai taip dabar atrodo „Via Baltica“ pakelės nulijus nedideliam lietui.

6. Vietos gyventojams kelininkai atkirto įvažiavimus, vis dar nenutiesė šalutinio kelio, tad jiems kasdien tenka kovoti su įvairiomis kliūtimis.
7. Projektiniai darbai, triukšmo lygio skaičiavimai buvo atliekami popieriuje, neįvertinant realios situacijos vietoje.