Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną Marijampolėje – skambus tremtinių chorų sambūris

Rugpjūčio 23-ąją visoje Lietuvoje minint Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną Marijampolėje – šių metų kultūros sostinėje sulaukta didelio tremtinių ir politinių kalinių chorų sambūrio „Dainuoju Lietuvą” Vytauto Didžiojo parke. Iš Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos sugužėjo ir su vietiniu choru sudarė skambų aštuonių chorų jungtinį chorą, kurio atliekamas dainas tarpuose paįvairino Kauno valstybinio muzikinio teatro operos solistas Egidijus Bavikinas, kilęs iš Sūduvos žemės. Šventinį renginį marijampoliečių pamėgtame parke prie LDK Vytauto paminklo vedė žinoma aktorė Virginija Kochanskytė. Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė pasveikino visus susirinkusiuosius ir ypatingai padėkojo į Sūduvos sostinę šią dieną atvykusiems chorams iš Utenos, Ukmergės, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių rajono Kuršėnų ir netgi iš Mažeikių. Chorai apdovanoti, tarp jų ir Marijampolės kultūros centro tremtinių choras „Godos”, merės padėkomis ir atminimo dovanomis.

Kalbėdama Marijampolės savivaldybės merė I. Lunskienė priminė 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. Vokietijos užsienio reikalų ministro Ribentropo ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaro Molotovo pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriame buvo ir slaptieji protokolai, pagal kuriuos Estija ir Latvija turėjo būti priskirtos Sovietų Sąjungai, o Lietuva – Vokietijai. Kiek vėliau ir Lietuva atiteko į Stalino rankas. Taip mūsų tauta buvo pasmerkta ilgiems okupacijos ir priespaudos metams. „Tačiau rugpjūčio 23-ąją galime laikyti ir neįtikėtina tautos dvasinio pabudimo diena, vienu didingiausių modernios Lietuvos istorijos epizodų”, – sakė merė ir pabrėžė lygiai prieš 29 metus įvykusios Baltijos kelio akcijos reikšmę Lietuvai ir visam pasauliui. Ji priminė indėlį į Baltijos kelią ir marijampoliečių, kuriems buvo atitekęs Vilniaus–Ukmergės plento ruožas tarp 248 ir 252 kilometrų. Kaip prisimena liudininkai, dėl didžiulių spūsčių keliuose ne visi suspėjo atvykti į paskirtą vietą. Kai kuriems marijampoliečių automobiliams nepavyko prasibrauti, ir jie sustojo autostradoje prie Vievio, kiti šiek tiek tolėliau, prie Maišiagalos. Savivaldybės vadovė išreiškė viltį, kad Lietuvos jaunimas, nors nesilanko panašiuose renginiuose, bet, reikalui, iškilus, kaip pasisako internete ir socialiniuose tinkluose, pirmieji nedvejodami stotų ginti savo valstybės. Savivaldybės merė paragino saugoti savo valstybę, švenčiančią atkūrimo šimtmetį, kuriant nuoširdų visų kartų dialogą, kuriame susitelktų pagarba praeičiai ir tikėjimas Lietuvos ateitimi. Merė paprašė tylos minute pagerbti visus žuvusius, nukankintus, ištremtus, kurie nesulaukė šios džiugios dienos ir išėjo su viltimi, kad jų vaikai ir vaikaičiai gyvens Laisvoje ir Nepriklausomoje Lietuvoje. Kariai ir šalių sąjungos nariai išnešė gėles prie Kančių koplyčios ir paminklo Tauro apygardos partizanams atminti.

Koncerte skambėjo dainos, skirtos tretiniams ir partizanams atminti, tokios kaip „Kur tėvynė, kur motutė” iš ciklo „ Tremtinio Lietuva“ (muz. Liongino Abariaus, žodž. Teresės Rubštytės-Ūksienės), „Tremtinio rauda” (muz. Steponkaus) ir panašios. Solsitas E. Bavikinas atliko G. Kuprevičius „Ant kalnelio”, „Skriski skriski Lietuvėlėn”, G. Jautakaitės „Viešpaties lelija“, V. Kernagio „Baltas paukštis“.

Prieš dainų sambūrį parke marijampoliečiai ir svečiai turėjo progines Mišas Mažojoje bazilikoje, kurias aukojo rez. kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis. Po Mišių miesto gatvėmis iki parko riedėjo transporto kolona, kurioje galėjai išvysti ne tik šiuolaikinį karinį transportą, bet ir XX a. viduryje gamintus populiarius automobilius. Jie kolona išsirikiavo Sodo gatvėje ir papuošė šventinę erdvę.

Komunikacijos skyrius