Seime stumiamas Miškų įstatymo projektas – su korupcijos kvapu

Šių metų birželį – įkandin pavieniams politinių konkurentų siūlymams – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko vedama Seimo narių grupė įregistravo Miškų įstatymo pataisą, numatančią miškų ūkio paskirties žemės ribojimus iki 1500 hektarų privatiems savininkams.

Vis didėjančių ribojimų kontekste ši iniciatyva atrodo dėsninga, jeigu ne kelios detalės.

Korupcijos skatinimas ar neapsižiūrėjimas?

Skandalinga, tačiau pataisų iniciatoriai įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad tai turės teigiamos įtakos korupcijai. Pasirodo, vieniems Seimo nariams kovojant su korupcija, kiti net neslėpdami savo ketinimų gali oficialiai registruoti teigiamą įtaką korupcijai darančius įstatymų projektus.

Jeigu tai klaida, tai tik parodo visų aštuonių šios iniciatyvos autorių domėjimosi lygį tuo, ką pasirašo. Juk daugumos projektą pasirašiusių parlamentarų vietos Seimo salėje yra tik per ištiestą ranką nutolusios nuo pagrindinio įstatymo pataisų iniciatoriaus Kęstučio Mažeikos kėdės. Tikėtina, kad projektą K. Mažeika tiesiog „pakišo“ pasirašyti arčiausiai esantiems kolegoms, o šie net neskaitė, ką pasirašė, siekdami laimėti eilines politines lenktynes.

Kiek miško susipirks Seimo nariai – laikina paslaptis

Negalima paneigti nei atsitiktinumo, nei to, kad, labai apdairu, numatomus apribojimus valdomam miško ūkio žemės plotui numatoma taikyti nuo 2019 m. gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos. Lyg tai būtų darbo žmonių pergalė prieš tariamus Lietuvos miško grobikus. Tačiau būtent tą dieną visuomenė dar neturės galimybės sužinoti, kiek miško ūkio žemės prieš įstatymo įsigaliojimą įsigijo patys politikai ir jų šeimų nariai. Juk turto ir pajamų deklaracijos už 2018 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti teikiamos iki 2019 m. gegužės 2 d., o už 2019 m. – atitinkamai iki 2020 m. gegužės.

Projekto rengėjai niekaip nepaaiškina, kodėl numatoma įstatymo įsigaliojimo data yra būtent 2019 m. gegužės 1 d. Tačiau, jeigu ketini susidomėti paskutinės minutės miško įsigijimo pasiūlymu ir to nenori parodyti bent jau iki 2019 m. savivaldybių rinkimų, tai data yra parinkta kuo puikiausiai.

Visuomenės interesas pagal didžiųjų poreikius

Įvairius ribojimus Seime jau tapo įprasta pristatyti kaip visuomenės interesą. Šį kartą pataisų iniciatoriai sako, jog taip jie siekia išvengti miško žemės koncentracijos ir užtikrinti aplinkosaugą, tačiau panašu, kad tai gali būti tik graži dūmų uždanga rinkėjams.

Dabar Lietuvos miškus norima apsaugoti nuo ateities privačių savininkų. Įstatymai negalioja atgal, todėl, jeigu siūlomos pataisos taps tikrove, ribojimai nebus taikomi dabartiniams stambesniems miško ūkio žemės savininkams. Schema labai primena tą, kuri prieš nustatant atitinkamus ribojimus buvo panaudota įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Faktas, kad ne vienas Seimo žemvaldys tai įgyvendino praktiškai, ir panašu, kad dabar tą patį norima padaryti ne tik su žemės ūkio paskirties, tačiau ir miško ūkio žeme.

K. Mažeika ir kiti įstatymo projektą pasirašę Seimo nariai net neslepia, kad jų siūlomos nuostatos yra parengtos be specialistų vertinimų ir išvadų. Keista, tačiau tokiu atveju apie tariamą miško žemės koncentraciją galėtum žinoti nebent iš savos aplinkos ar nuogirdų.

Šeimai blogiau, viengungiams geriau

Seimo viengungis K. Mažeika ir kiti pataisų iniciatoriai siūlo, kad ribojimai būtų taikomi bendrai sutuoktiniams, vaikams ir seneliams kaip susijusiems asmenims. Kitaip tariant, šeimoms, kurių nariai bendrai negalėtų valdyti didesnio, nei numatoma, ploto. O asmenys, kurie neturi šeimos, vieni galėtų valdyti tokį miško plotą, kaip visa šeima.

Taip išeina, kad kuo santuokoje gyvenanti šeima yra gausesnė, tuo ji labiau siūlomomis projektų rengėjų nuostatomis yra diskriminuojama nesusituokusio, neturinčio vaikų ir jau nebeturinčio tėvų fizinio asmens atžvilgiu.

Neaišku, kaip čia su ta šeimos paramos politika, tačiau panašu, kad, nors teigiama priešingai, mažėjančios Lietuvos Seimo nariai jau pritaria šeimai nepalankiems projektams. Kaip kitaip reikėtų suprasti tai, kad tų pačių valdančiųjų balsais siūlomų ribojimų tolesniam svarstymui be didelių diskusijų buvo uždegta žalia šviesa, nors tokių pataisų svarstymas Seimo praėjusios sesijos darbų programoje net nebuvo numatytas.

Portalas Alfa.lt stebės ir skaitytojus informuos, kaip toliau klostysis ši istorija Seimui susirinkus į rudens sesiją.