Apleistos žemės šalyje mažėja, didžiausi jų plotai – Vilniaus ir Molėtų rajonuose
Per praėjusius metus apleistos ir nenaudojamos žemės plotai visoje šalyje, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, didžiausi apleistos žemės plotai, už kuriuos gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai, gali būti aptikti Vilniaus rajone ir šiaurės rytų Lietuvoje.
Naujausia Valstybės žemės fondo skelbiama informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje yra apie 61,1 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, užimančių 34,3 tūkst. hektaro (ha) ploto, arba 0,5 proc. viso šalies ploto. Bendras žemės sklypų su apleista žeme plotas sudaro 398,2 tūkst. ha.
Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis padidėjo 1 procentu. Labiausiai tokių sklypų skaičius per metus išaugo Raseinių, Jurbarko Kalvarijos, Kaišiadorių, Jonavos ir Prienų rajonuose. Didžiausias šių sklypų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Vilniaus rajone. Nepaisant to, čia apleistų sklypų skaičius didžiausias tarp visų šalies savivaldybių – iš viso Vilniaus rajone yra 5,2 tūkst. apleistos žemės sklypų.
Tuo metu apleistos žemės plotas šiuose sklypuose per metus sumažėjo 1,4 procento. Didžiausias teigiamas pokytis taip pat fiksuotas Vilniaus rajone, tačiau čia apleistos žemės plotas išlieka didžiausias visoje šalyje – apie 2,9 tūkst. ha. Labiausiai apleistos žemės plotai per metus padidėjo Jurbarko, Kalvarijos, Jonavos, Raseinių, Prienų ir Kaišiadorių savivaldybėse
Dar 2013 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti net 128 tūkst. apleistos žemės sklypai, kuriuose apleista žemė užėmė 113 tūkst. ha plotą.
Be Vilniaus rajono daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra šiaurės rytų Lietuvoje: Molėtų rajone yra 4,2 tūkst. tokių sklypų, kuriuose apleista žemė užima 2,5 tūkst. ha plotą, Utenos rajone (3,2 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Trakų rajone (3,1 tūkst. žemės sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Zarasų rajone (2,8 tūkst. žemės sklypų, 2,1 ha plotas) ir Ignalinos rajone (2,7 tūkst. žemės sklypų, 1,4 tūkst. ha plotas).
Mažiausiai apleistos yra Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto ir Visagino savivaldybėse, kuriose yra vos po kelis apleistos žemės sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį. Nė vieno apleistos žemės sklypo šiuo metu nėra Palangos miesto savivaldybėje.
REGIA žemėlapyje skelbiama aktuali informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 proc. – mokesčio tarifas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais už apleistą žemę apskaičiuota mokesčio suma buvo beveik 2,4 mln. eurų.
Viso Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota beveik 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,8 mln. ha plotą.
Apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. Šie duomenys perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės”.
Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.
Registrų centro informacija