Žemdirbiai ir mokslininkai ieško būdų „prisijaukinti“ klimato kaitą Lietuvoje
Lietuvos žemdirbiai, mokslininkai ir pasėlių draudikai susitiko ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos ir mūsų šalyje vis ekstremalėjančių gamtos reiškinių.
Šiuo tikslu jie susirinko į Lauko dieną Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) eksperimentiniuose laukuose Kėdainių rajone, kur mokslininkai pristatė šių metų eksperimentų rezultatus, draudikai dalinosi naujausia informacija apie pasėlių rizikas, o žemdirbiai gavo rūpimus atsakymus ir rekomendacijas dėl efektyvesnės žemdirbystės būtent Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Nors dar iki birželio 20 dienos atrodė, kad Lietuvoje šiemet derliaus kokybė ir kiekybė bus itin gera, užėjęs ilgas kaitros laikotarpis, o paskui audra prognozes pakoregavo: pasak LAMMC mokslininkės dr. Onos Auškalnienės, derlius šiemet bus vidutinis.
„Šiais metais Lietuvos pasėliuose jau turėjome visų 8 rūšių rizikas: krušos, liūties, audros, iššalimo, šalnos, ugnies, sausros ir ilgalaikio lietaus. Pastaruosius 5 metus fiksuojame, kad mūsų žemdirbiai susiduria su vis įvairesnėmis rizikomis, kurių intensyvumas ir poveikis javams, rapsams ir ankštinių augalų pasėliams didėja. Kontroliuoti gamtos stichijų mes negalime, galime tik maksimaliai prie jų prisitaikyti, išmokti su jomis gyventi būtent Lietuvos klimato zonoje, kad nepritrūktume derliaus. To ir siekiame“, – sako apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Kadangi kruša Lietuvoje jau tapo ne lokalia, o sistemine rizika, mokslininkė dr. O. Auškalnienė Lauko dienoje pristatė naujausius krušos poveikio augalams tyrimus iš pupų laukų, kurie parodė, kaip skirtinguose išsivystymo tarpsniuose krušos nulenktos ar pakirstos pupos Lietuvos klimatinėmis sąlygomis regeneruoja, todėl žemdirbiams nereikėtų skubėti „laidoti“ derliaus.
Dr. Virginijus Feiza Lauko dienoje įvardino tris pagrindinius iššūkius, su kuriais artimiausioje ateityje susidurs Lietuvos žemdirbiai.
„Pagrindinė problema bus vanduo, t.y. drėgmės reguliavimas ir kaupimas dirvožemyje. Dėl to bus itin svarbu taikyti žemės dirbimo technologijas, padėsiančias taupyti vandenį. Jeigu vandens pakaks, tai karščio bangas augalai atlaikys, o dabar nuo birželio galo praktiškai visoje Lietuvoje vandens stipriai trūko, be laistymo jau net bulvių auginimas neįsivaizduojamas. Kita problema – dėl klimato kaitos auga piktžolių atsparumas herbicidams ir jos ima stipriai konkuruoti su javais. Trečias iššūkis žemdirbiams bus kuo ilgiau išlaikyti sveiką augalą su žaliais, nenudžiūvusiais, neligotais lapais, nes, kai trūksta drėgmės, augalas negali paimti maisto medžiagų iš dirvožemio, tada yra technologija tręšti augalus per lapus – tam ir reikia, kad jie būt sveiki ir įsisavintų trąšas“, – tris pagrindinius žemdirbių iššūkius įvardino LAMMC mokslininkas V. Feiza.
Pagrindinės rekomendacijos, kurias Lauko dienoje mokslininkai paaiškino žemdirbiams: atsisakyti intensyvaus tręšimo, siekiant maksimalaus derliaus; minimizuoti žemės dirbimą, t.y. žemę arti ne dažniau kaip kas 4 metus, nes ariant papildomai garinama drėgmė, o didelės išlaidos negarantuoja didesnio našumo. Trečia rekomendacija: nepanikuoti dėl ankstyvojoje stadijoje meteorologinių reiškinių pažeistų pasėlių, nes Lietuvos klimatinėmis sąlygomis jie geba atsigauti, nors ir ne 100 procentų.
Žemdirbiai pripažįsta, kad vienas pagrindinių rizikos valdymo instrumentų, ekstremalėjant orams, yra pasėlių draudimas. Pastaraisiais metais žemdirbių nuostoliams išaugus kelis kartus, išaugo ir pasėlius draudžiančių ūkininkų skaičius. Lietuvoje dabar jau apdrausta trečdalis draustino pasėlių ploto.
„Mes, ūkininkai, renkame informaciją iš mokslininkų, iš technikos gamintojų, kad minimizuotume žemės dirbimą, trąšų naudojimą, – visa tai darome. Šalia turime savo savidraudos fondą – būtent dėl klimato kaitos ūkininkai vis daugiau kasmet įsijungia į šitą fondą, kad išlaikytų savo ūkius gyvybingus, kad suvaldytų rizikas ir nebankrutuotų“, – apie nuolatines žemdirbių pastangas Kėdainių rajone, Akademijoje, vykusioje Lauko dienoje kalbėjo Nemakščių ūkininkas Alfredas Bardauskas.
Ankstesniais metais LAMMC organizuotoje Lauko dienoje dr. O. Auškalnienė pristatė trejų metų žieminių rapsų regeneracinių galimybių tyrimus, kurie parodė, kad, pažeidus rapsus prieš žydėjimą, derliaus praradimai siekė 11 – 15 proc., o pažeidus juos žydėjimo pabaigoje – prarandama daugiau kaip 70 proc. derliaus, bet bendrai rapsai turi labai stiprias regeneracines savybes.
Lauko diena, kurioje naujienomis keičiasi mokslininkai, žemdirbiai ir pasėlių draudikai, LAMMC eksperimentiniuose plotuose organizuojama kone kasmet: mokslininkai tiria, kaip pasėliai elgiasi būtent Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Tokie tyrimai svarbūs norint teisingai įvertinti meteorologinių reiškinių daromus nuostolius pasėliams.