Vilniaus turgavietėje pirko išskirtinius rusiškus aparatus: kai bandė parduoti, buvo nuteistas

Alkoholio surogatų, žinomų naminukės ir kitais pavadinimais, gamyba Lietuvoje draudžiama įstatymais. Nelegalūs gamintojai savo distiliatorius slepia miškuose, kitose sunkiai prieinamose vietose. Todėl Vilniaus rajono gyventojo poelgis išsiskiria drąsa – vyras Vilniuje esančioje Kalvarijų turgavietėje įsigijo, o vėliau kitoje turgavietėje bandė vidury dienos parduoti Rusijoje profesionaliai pagamintus namų ūkio distiliatorius.

Vilniaus rajono gyventojas Audrius V. įkliuvo 2016 m. rugsėjo 10 d. ryte, kai Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai apžiūrėjo į Rudaminą atvykusio vyro automobilį – paaiškėjo, kad vyras Rudaminos turgavietėje bando parduoti neteisėtai laikytą namų ūkiui skirtą distiliatorių „Magaryč“, taip pat kiek paprastesnės konstrukcijos distiliatorių „Bytovoi distiliator“.

„Magaryč“ aparatai, gaminti Čeliabinsko buitinių prekių gamykloje, savo kokybe lenkia savadarbius naminukės varytojų distiliatorius, todėl gali būti laikomi naminukės gamintojų svajone, tačiau, kaip minėta, yra draudžiami įstatymų. Audriaus V. pirktą „Magaryč“ distiliatorių sudarė keturios metalinės talpyklos – kaitinamoji, dvi dalinio kondensavimo ir viena garų šaldymo. „Bytovoi distiliator“ buvo kiek paprastesnės konstrukcijos ir turėjo tik vieną dalinio kondensavimo talpyklą.

Sučiuptas vyras nurodė, jog šiuos aparatus prieš kelias dienas buvo įsigijęs šalia Kalvarijų turgavietės. Tačiau pardavėjas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Vilniaus rajono gyventojas turėjo progą sužinoti, kad tėvynėje draudžiama ne tik alkoholio surogatų gamyba, bet ir šiai gamybai skirtų distiliatorių laikymas. Dar praeitų metų spalį už nelegalų disponavimą dviem distiliatoriais Vilniaus rajono apylinkės teismas Audrių V. pripažino kaltu, nuteisė ir skyrė 376,6 euro baudą.

Tačiau nuosprendis įsiteisėjo tik pastarosiomis dienomis, nes buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Nuteistasis prašė jį išteisinti, mat, kaip teigė, distiliavimo aparatus pirko ne alkoholio gamybai, bet dėl sveikatos – vandens distiliavimui.

Anot nuteistojo, nusipirkęs po kelių dienų jis nutarė distiliatorius parduoti, kadangi pastarieji netenkino jo – per lėtai distiliavo vandenį. Vyras teigė, kad kruopščiai išvalė prietaisus, kad jie atrodytų kaip nenaudoti, ir nuvežė į turgavietę.

Nuteistasis teigė, kad negalėjo naudoti distiliatorių alkoholio gamybai, nes tiesiog nemokėjo gaminti alkoholio. Vyras taip pat nurodė, kad vieno distiliatoriaus eksploatacijos instrukcijoje nurodyta, kaip distiliuoti vandenį, tačiau nenurodoma, kad tuo pačiu aparatu galima gaminti alkoholio surogatus.

Abejonių nuteistojo pateikta versija sukėlė aparatus aptikę pareigūnai – anot apylinkės inspektorių, tokius distiliatorius jis mato ne pirmą kartą, o vienas iš jų turėjo daugiau dalių, nei jų reikia vandeniui distiliuoti.

Skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas į šią istoriją pažvelgė formaliai – nors Vilniaus rajono gyventojas išties galėjo nežinoti, kad jo parduodami distiliatoriai naudojami alkoholio surogatų gamybai, nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Teismo sprendimu nuteistojo skundas buvo atmestas, skirta bauda – nepanaikinta.