Verslumas Lietuvoje: 2 iš 3 lietuvių neigiamai vertina šalies palankumą pradėti verslą

Du iš trijų mano, kad Lietuvoje sunku suprasti ir laikytis verslą reglamentuojančių įstatymų bei taisyklių, taip pat kone 70 proc. nesutinka, jog ekonominė šalies padėtis yra palanki verslui, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2018. „Lietuviai labai nori verslo, vertina save kaip kūrybiškus, tačiau nepakankamai pasitiki savo galimybėmis jį kurti – verslo aplinka atrodo per daug sudėtinga ir nedraugiška. Taip yra dėl to, kad verslumas Lietuvoje nėra ugdomas ir lietuviams labai trūksta elementariausių žinių”, – tikina MRU profesiorius  Tadas Limba.

Pasaulyje minint verslumo savaitę GEW (angl. „Global Enterpreneurship Week”), apie verslo kūrimo situaciją kalbama vis garsiau. Diskusijas skatina ir neseniai šalies verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020″ Lietuvai atitekusi 11 vieta. Tačiau, klausiant gyventojų nuomonės, kaip jie patys vertina savo galimybes ir gebėjimus, rezultatai skiriasi. 2018 metų pasaulinis verslumo tyrimas AGER („Amway Global Enterpreneurship report”) rodo, kad lietuviai vis prasčiau vertina savo gebėjimus kurti verslą.

„Daugelyje skirtingų verslumo tyrimų lietuviai pasižymi didžiuliu noru ir potencialu kurti verslą. Tačiau remiantis AGER rezultatais, lietuviai labai nepasitiki savo gebėjimais – tik 33 proc. mano, kad turi reikiamų įgūdžių ir savybių. Ir šis rodiklis kasmet krenta, ypač savo galimybes nepalankiai vertina moterys (24 proc.). Tad nors pasižymime kūrybiškumu, turime verslo idėjų ir noro jas įgyvendinti, savo verslo aplinką vertiname nepakankamai teigiamai ir galiausiai verslo nesiimame. Lietuva turi daug potencialo, tačiau jis neišnaudojamas ir realiais verslais, nešančiais vertę valstybei, galiausiai netampa”, – teigia profesorius.

Ar Lietuva tikrai palanki verslui šalis?

Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje – ekonomiškai brandžiose ir stipriose šalyse – žmonių pasitikėjimas savo sugebėjimais įsteigti ir valdyti verslą viršija norą verslauti. Anot T. Limbos, taip yra dėl to, kad lietuviai savo gimtinę vis dar vertina nepakankamai palankiai lyginant, pavyzdžiui, su kaimynine Estija.

„Mokesčių sistemos palankumą Lietuvoje teigiamai vertina 32 proc. respondentų, kai Estijoje – 48 proc. Aiški veiklos aplinka ir įstatymai Lietuvoje teigiamai vertinami 30 proc. respondentų, kai tuo metu Estijoje, kone dvigubai geriau – 59 proc. Tad nenuostabu, kad estai savo galimybes kurti verslą vertina kur kas geriau”, – sako profesorius.

Anot T. Limbos, nors šiuo klausimu atsiliekame nuo estų, nedaug skiriamės nuo pasaulio ar Europos vidurkių. Tačiau kur kas didesnis atotrūkis išryškėja respondentų paklausus, kokiose verslo kūrimo srityse jiems reikėtų pagalbos. Čia lietuvių rezultatas priešingas, negu pasaulio vidurkis.

„Lietuviai mano, kad pradedant verslą jiems labiausiai reikia pagalbos jį administruojant (36 proc.) – tvarkantis su finansų srautais, teisiniu reguliavimu ir mokesčiais. Finansinės paramos poreikį mūsų tautiečiai nustūmė į paskutinę vietą (12 proc.). Tai yra labai keista, nes daugelyje pasaulio valstybių būtent finansų pritraukimo parama yra suvokiama kaip didžiausias iššūkis (23 proc.). Toks atsakymų pasiskirstymas rodo, kad lietuviams apskritai trūksta žinių, kas yra verslumas “, – teigia profesorius.

Pasak T. Limbos, Lietuvoje lėšų pritraukimas (angl. fundraising), entreprenerystė ir verslumas vis dar suvokiami labai konservatyviai.

„Jeigu žmogus pradeda verslą, pirmiausiai jis įsivaizduoja, kad reikia rašyti verslo planą, gauti finansavimą iš banko, prisiimti riziką sau. O kur rizikos kapitalo fondai, verslo angelai? Jie gali paremti verslo idėją ir tokiu atveju finansinė našta gula ne ant tavo pečių. Tai parodo, kad mąstome apie klasikinį finansavimo modelį, entrepeneriškumo mąstymo principų mes stokojame”, – sako T. Limba.

Edukacijos trūkumas

Remiantis AGER 2018 rezultatais, edukacinė sistema Lietuvoje teigiamai vertinama 47 proc. respondentų. Tačiau profesorius tikina, kad edukacijos apie verslumą toli gražu nepakanka ir Lietuvos švietimo sistema tam nepritaikyta.

„Žvelgiant į AGER tyrimo rezultatus matome, kad, pavyzdžiui, 60 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų savo gebėjimus pradėti verslą vertina teigiamai. Tai dvigubai geresnis rezultatas, negu Lietuvoje. Kodėl? Visų pirma, JAV vienos populiariausių studijų programų universitetuose, koledžuose yra būtent entreprenerystė arba verslininkystė. Lietuvoje, priešingai – kiek buvo bandyta įdiegti tokių programų, jos nepasiteisino ir neprigijo. Taip yra dėl to, kad mes vis dar renkamės klasikines programas – verslo vadybą, ekonomiką ar teisę. Entreprenerystė apskritai dar yra nesuprastas ir nesuvoktas terminas”, – sako profesorius.

Lėšų pritraukimas – ugdomas nuo vaikystės 

Anot T. Limbos, nepalankios verslininkystės studijų kryptys siejasi ir su tuo, kad šis įgūdis nėra ugdomas dar vaikystėje ir mokyklos suole.

„Pernai man teko viešėti „Montana State University” ir bendrauti su vietos bendruomene, kaip jų vaikai yra ugdomi verslumo vidurinio lavinimo mokyklose. Ten lėšų pritraukimo reiškinys yra diegiamas nuo pat mažų dienų. Pavyzdžiui, mokiniams yra siūloma organizuoti šventę ir kviečiama patiems surinkti šiai šventei reikiamus pinigus. Mokytojai kartu su mokiniais kuria programas, mokiniai su tomis programėlėmis keliauja po vietos bendruomenes, į žmonių namus, ir kviečia paremti renginį. Pas mus vidurinio lavinimo mokyklose visada tokiose situacijose pinigus neša tėvai”, – pasakoja profesorius.

Prie tokios „fundraising” sistemos amerikiečiai yra pripratę nuo mažų dienų, ir visa bendruomenė šį principą supranta kaip gerų kompetencijų ugdymo patirtį.

„JAV toks lėšų rinkimo būdas suvokiamas kaip norma, o pas mus – kaip išmalda. Kodėl aš turėčiau kažką kažkam duoti nemokamai? O užsienyje žmonės tame mato socialinę vertę, jaučiasi prisidedantys prie bendruomenės gerovės, socialinės atsakomybės. Suprantama, kad tokių iniciatyvų parama reiškia abipusius mainus. Tačiau tam, kad toks suvokimas egzistuotų, jis turi būti ugdomas dar labai ankstyvame amžiuje”, – teigia T. Limba.

Profesorius priduria, kad mes dažnai esame nepatenkinti kitų darbu – tikimės paramos iš vietinės valdžios ar valstybės. Tačiau reikėtų nustoti tik laukti ir kažko tikėtis – verčiau kurti patiems. O tam, kad galėtumėme kurti patys, neišvengiamai turime auginti verslumo kultūrą.