Valstybinė ligonių kasa: gydymo įstaigos ir medikai nebus palikti be finansinės pagalbos

​Paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, asmens sveikatos priežiūros įstaigos galimai suteiks mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų. Tai iš tiesų galėtų turėti neigiamos įtakos įstaigų gaunamoms pajamoms, todėl ligonių  kasa įstaigoms vis vien sumokės tiek, kiek buvo planuota – neatsižvelgiant, ar visos suplanuotos paslaugos buvo suteiktos.

 

„Siekiant užtikrinti stabilias asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamas karantino laikotarpiu, už kiekvieną karantino laikotarpio ataskaitinį mėnesį planuojama taikyti tam tikrą avansinį mokėjimą. Kitaip tariant, ar įstaigai pavyks suteikti suplanuotas paslaugas, ar nepavyks – bus apmokama pagal galiojančioje sutartyje su ligonių kasa numatytą metų sutartinę sumą”, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.

 

Pavyzdžiui, jei gydymo įstaiga pasirašė sutartį su ligonių kasa dėl 12 mln. eurų arba kas mėnesį po 1 mln., tai, vadovaujantis vienos dvyliktosios taisykle, ji kas mėnesį ir gaus planuotą 1 mln. iš ligonių kasos. „Tai leis užtikrinti gydymo įstaigos funkcionavimą, personalo atlyginimus ir kitus svarbius dalykus”, – tęsė VLK vadovas. Tokia ligonių kasos atsiskaitymo su gydymo įstaigomis tvarka galios iki šalyje bus atšauktas karantinas.

 

Be to, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, įtariamiems ar sergantiems naujojo koronaviruso (COVID-19) sukelta liga, susidarys papildomų išlaidų, viršijančių patiriamas įprastai gydant infekcinius susirgimus.

 

„Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, patiriančioms tokias papildomas išlaidas, tinkamas kompensuoti PSDF lėšomis, siūloma jas registruoti susiejant su konkrečia pacientui suteikta paslauga ir vėliau pateikti VLK. Įvertinus, kokias būtent paslaugas teikiant buvo patirtos papildomos išlaidos ir kiek jos viršija šiuo metu galiojantį apmokėjimą, bus priimami atskiri sprendimai dėl papildomo apmokėjimo”, – komentavo G. Kacevičius.

 

Šis papildomas apmokėjimas taip pat sudarys prielaidas sumokėti didesnį darbo užmokestį medikams, kurie dirba didesniu intensyvumu ir pavojingomis sąlygomis, teikdami pagalbą dėl COVID-19.