Ūkininkų pavasario sezonas: didžiausią nerimą kelia dešimtmetį nesikeičiančios supirkimo kainos

Šylant orams, ūkininkai visoje Lietuvoje intensyviai pradeda ruoštis lauko darbams: tikrinama technika, planuojami pavasario darbai laukuose, skubama įsigyti trąšų ir augalų apsaugos priemonių. Nors gamta šį pavasarį nepagailėjo iššūkių, ūkininkai naujajam sezonui – pasirengę.  Didesnį nerimą kelia kone dešimtmetį neišsprendžiama problema – nepastovios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Didesnių pertraukų nebėra

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos rajono pirmininkės Marijonos Lukaševičienės, manoma, jog pakankamai šilta žiema ir pavasario pradžioje paspaudęs šaltis pasėliams didesnės žalos nepadarė.

 Pašnekovės žodžiais, nors aktyviausi žemės ūkio darbai vyksta pavasarį ir rudenį, jų planavimas ir pasiruošimas jiems, projektinės veiklos, trąšų, augalų apsaugos ar degalų pirkimas vyksta visus metus. Tiesa, dalis ūkininkų trąšų, augalų apsaugos priemonių įsigyja dar metų pabaigoje, nes tikisi palankesnių kainų nei pavasarį.

„Jei anksčiau žemės ūkis buvo laikomas šeimos pragyvenimo šaltiniu, dabar jis toks pat verslas kaip ir visi kiti, tik – po atviru dangumi. Ignalinos kraštas – Šiaurės rytų Lietuva, taigi, pavasarinės sėjos ar kūlimo darbus dėl šaltesnių orų ir vėluojančio pavasario dažniausiai pradedame porą savaičių vėliau nei Vidurio Lietuvos ūkininkai. Be to, mes esame įsikūrę pasienyje, o tai ūkininkams taip pat kelia iššūkių, pavyzdžiui, nutolę logistikos centrai“, – pasakojo M. Lukaševičienė.

Ignalinos krašto ūkininkai, vertindami praėjusius metus, kaip ir džiaugėsi derliumi ir jo kokybe, tačiau ne žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis. Šios buvo žemos, priešingai nei trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos. „Anksti pavasarį perkant trąšas, iš pažiūros geromis kainomis, atėjus laikui parduoti produkciją, jos kiekis ir kokybė, galiausiai, ir supirkimo kainos nebūtinai bus tokios, kokių ūkininkai tikisi. Produkcijos supirkimo kainos jau dešimtmetį turi tendenciją mažėti“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Pasak M. Lukaševičienės, džiuginanti tendencija, kad kuriasi vis daugiau jaunųjų ūkininkų, mat tėvai ūkius perleidžia vaikams, ir tai sveikintina iniciatyva. „Džiugu, kad ūkininkai jaunėja, jiems kyla naujų minčių, veiklų, atitinkamai savo žiniomis jie stiprina žemės ūkį, greičiau ir lanksčiau prisitaiko prie pokyčių, ūkiuose diegia modernias technologijas“, – kalbėjo LŪS Ignalinos rajono pirmininkė.

Ignalinos krašte nemažai mišrių ūkių: žemė nėra derlinga, daug kalvotų vietovių. Taigi, vietovėse, kur vyrauja lygumos, veikia daugiau augalininkystės ūkių. Tačiau Lietuvoje visgi mažėja gyvulininkystės ūkių. Pati M. Lukaševičienė taip pat yra įkūrusi mišrų ūkį, prie ūkio darbų noriai prisideda ir anūkai: „Pastarąjį dešimtmetį miestas nuo kaimo tolo, tačiau į tuščias sodybas vis dažniau grįžta jauni žmonės, kuriasi jaunieji ūkininkai – tai labai svarbu, kad kaimai neišnyktų.“

Sprendžia apyvartinių lėšų stygiaus problemą

Dėl klimato kaitos pokyčių žemės ūkio veikla vis sunkiau prognozuojama. Daugėja ekstremalių reiškinių, pavyzdžiui, sausrų, audrų, kurios daro didžiulę įtaką ūkininkų veiklai, produkcijos kiekiui ir, žinoma, kokybei.

Apyvartinės lėšos ūkininkams aktualios visus metus, bet ypač – pavasarį, kuomet būtina įsigyti sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių. Tie ūkininkai, kurie būtinų priemonių nesuspėjo įsigyti metų pabaigoje, nepasiliko produkcijos ateinantiems metams arba jau panaudojo praėjusiais metais gautas pajamas, prieš sezono pradžią susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu.

„Svarbiausias su šia problema susiduriančių ūkininkų ramstis – kredito unijos. Mūsų krašte veikia Ignalinos kredito unija, į kurią dėl finansavimo kreipiasi ne tik ūkininkai, bet ir asmenys, dalyvaujantys projektinėje veikloje, norintys pagerinti gyvenimo sąlygas, atnaujinti techniką, pritrūkę apyvartinių lėšų ar ieškantys kasdieninių bankinių paslaugų. Kredito unija yra ta finansų įstaiga, kuri, teikdama paskolas ūkininkams, kartu jiems suteikia pasitikėjimo, kad šie įgyvendins savo planus ir grąžins pasiskolintus pinigus“, – komentavo M. Lukaševičienė.

Pašnekovės žodžiais, kredito unijų darbuotojai gerai pažįsta savo krašto žmones, todėl gali geriau, tiksliau ir individualiai įvertinti jų situaciją bei padėti priimti tinkamiausius finansinius sprendimus.

Be paramos – sudėtinga

„Kreda“ grupės, kuriai priklauso ir Ignalinos kredito unija, suteiktos paskolos žemės ūkiui 2024 metais augo 9 proc. ir sudarė 89,2  mln. eurų.

„Kreda“ kredito unijų grupė aktyviai prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros bei konkurencingumo didinimo. Praėjusiais metais pasirašyta sutartis su UAB „ILTE“ ir pradėtas teikti finansavimas smulkiam bei vidutiniam verslui su valstybės garantija – tam skirta skatinamoji finansinė priemonė „Portfelinės garantijos 3“. Per ketverius metus kredito unijos galės suteikti 18,6 mln. eurų paskolų.

Ūkininkai, stokojantys apyvartinių lėšų ar planuojantys investicijas į ūkio modernizavimą ir plėtrą, taip pat gali kreiptis dėl finansavimo. Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo pasidalytos rizikos paskolos, kurias teikia „Kreda“ grupės kredito unijos, skirtos užsiimantiems žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų gamyba ar perdirbimu.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE vasario viduryje paskelbė, jog „Kreda“ grupės kredito unijose ūkininkai gali gauti ir lengvatinę paskolą investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Paskolomis siekiama padėti ūkininkams stabilizuoti veiklą, palengvinti sezoninius iššūkius, efektyviau valdyti finansinius srautus bei planuoti ilgalaikes investicijas.

„Žemės ūkio sektorius šiuo metu ne tik sprendžia iššūkius, susijusius su klimato kaita, neapibrėžtumu rinkoje, bet ir investuoja į inovacijas, tvarias technologijas bei atsinaujinančią energetiką. „Kreda“ grupės kredito unijos, veikdamos regionuose, yra arti savo narių, puikiai supranta jų rūpesčius ir išmano žemės ūkio sektoriaus specifiką. Mes žinome, kaip geriausiai padėti ūkininkams, susiduriantiems su sezoniniais iššūkiais ar investuojantiems į ateities ūkius, didinsiančius konkurencingumą bei prisidėsiančius prie tolesnės tvaraus ūkininkavimo plėtros. Lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui mums leis dar palankesnėmis sąlygomis suteikti finansavimą savo nariams, apsisprendusiems modernizuoti ūkį, įsigyti reikalingą įrangą ar pasiskolinti apyvartiniam kapitalui – tai būtina sąlyga subalansuotam augimui ir plėtrai“, – komentavo Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė.

Anot M. Lukaševičienės, Ignalinos krašto ūkininkai pretenduoja į valstybės remiamas programas, ir susidomėjimas jomis auga. Labiausiai ūkininkus įkvepia kitų ūkininkų sėkmės istorijos.