Švietimas Panevėžyje: tereikia ambicijos siekti daugiau
Regiono gyvybingumą neabejotinai atskleidžia mokslo įstaigos ir jose verdanti veikla. Jei pavyksta ją suderinti su miesto pasirinkta švietimo specializacijos kryptimi – sėkmė garantuota, tvirtina specialistai.
Panevėžyje šiandien veikia 29 lopšeliai-darželiai, 11 progimnazijų ir 7 gimnazijos. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija nuolat patenka tarp puikiausiai vertinamų šalies mokyklų, jos abiturientai mokosi geriausiuose Lietuvos ir pasaulio universitetuose.
Robotiką paskelbus Panevėžio strategine kryptimi, visos ugdymo įstaigos, pradedant nuo auklėjančių mažiausiuosius, imsis plėtoti šią šaką. Rugsėjį savivaldybės iniciatyva visuose darželiuose ir mokyklose atsirado robotikos pamokos, o „Minties“ gimnazijoje kuriamas robotikos centras, kuriame vyks edukacinės pamokos, interaktyvūs užsiėmimai ir specialūs renginiai.
Laikas parodys, ar pastangos atsipirks, tačiau statistika nelaukia: Panevėžys, kaip ir daugelis Lietuvos miestų, skaudžiai kenčia nuo bendrų demografinių ir socialinių tendencijų. 2002–2017 m. nuolatinių gyventojų apskrityje sumažėjo ketvirtadaliu, gimstamumas krito 22 proc. – tai, kaip rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimai, yra vienas didžiausių smukimų tarp visų apskričių. Prognozuojama, kad 2021 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių Panevėžio apskrities abiturientų sumažės 24 proc., palyginti su 2016 m.
Šie pokyčiai atsispindi ir aukštojo mokslo sektoriuje. Šiuo metu mieste veikia Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, turintis modernią robotikos laboratoriją, Panevėžio kolegija bei du profesinio rengimo centrai, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Panevėžio grupė. Čia naujienų yra ir gerų, ir blogų.
2016 m. vien Panevėžio kolegijoje studijavo 1451 studentas, didžioji dalis jų buvo kilę iš šio miesto regiono, tačiau studentų skaičius inžinerinėse studijų programose KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete nuo 2007 m. sumažėjo daugiau nei 4,5 karto.
Iš visų apskrityje veikiančių profesinių ir aukštųjų mokyklų didžiausia studentų koncentracija – KTU Panevėžio filiale, Panevėžio kolegijoje bei Profesinio rengimo centre. Pastaruoju metu geresnius laikus išgyvena profesinės mokyklos – jose besimokančiųjų skaičius nuo 2011 m. iki 2016 m. laidos išaugo 5,6 karto ir viršijo 2 tūkst. studentų.
Kita vertus, MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovo Ramojaus Reimerio teigimu, Panevėžio kolegijos nėra konkurencingos išlaikant geriausius regiono abiturientus. 2017 m. duomenimis, iš visų į Panevėžio kolegiją įstojusių abiturientų tik 18 proc. buvo šio miesto gyventojai. Šis skaičius pastaraisiais metais krito. Dar vienas optimizmo neįkvepiantis faktas yra tai, kad šią aukštąją mokyklą pasirinko tik kas dešimtas pagrindiniu lygiu brandos egzaminus išlaikęs panevėžietis ir nė vienas aukštesniuoju lygiu baigęs moksleivis.
Natūralu, kad viena to priežasčių – subjektyvus aukštosios mokyklos siūlomo išsilavinimo kokybės suvokimas. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijai pateiktame Panevėžio regiono specializacijų krypčių įgyvendinimo plane yra įvardytas poreikis steigti specializuotą nacionalinio masto aukštojo mokslo studijų programą, kuri užtikrintų jaunimą atvyksiant studijuoti į Panevėžį ir (ar) pasiliksiant regione, įkurti Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrą (STEAM) bei suteikti aktyvią prieigą prie tyrimų centro.
Specialistai tokius žingsnius sveikina, tačiau, kaip primena „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros komandos vadovė Živilė Kazlauskaitė, akcentuojant ateities miesto specializaciją robotikos srityje, Panevėžyje būtinas stiprus mechanikos, elektronikos ir informacinių technologijų inžinierių parengimas, robotikos doktorantūros programa, privalu galvoti apie tarpdisciplininę sąveiką su kitomis studijomis.
Pašnekovės teigimu, taip pat reikia įgyvendinti tikslinių stipendijų taikymą atitinkamų studijų srityse, finansinių paskatų ir lengvatų paketą dėstytojams ir specialistams. Tai neabejotinai svarbu ir verslui – aukštoji mokykla turėtų ne tik ruošti gerus specialistus, bet ir prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių.
Šiems pokyčiams įgyvendinti neabejotinai vien savivaldybės administracijos pastangų nepakanka. Panevėžio savivaldybės tarybos narys Daumantas Simėnas įsitikinęs: Lietuvoje neegzistuoja regioninė politika, už ją atsakingos institucijos nesikalba tarpusavyje.
„Jei norime skatinti regionų augimą ir plėtrą, turime kalbėtis, – svarstė D. Simėnas. – Šiandien turime situaciją, kai Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už regioninę politiką, o Švietimo ir mokslo ministerija atsistoja ir rėžia: mums reikia vieno universiteto. Regionai turi specializuotis tam tikroje švietimo srityje, turėti specializuotus institutus, pavyzdžiui, Panevėžys – robotikos ar inžinerijos.“ Miesto tarybos nario nuomone, jaunas žmogus, pasirinkęs studijuoti tokiame institute, galėtų gauti stipendiją. Tai būtų stipri paskata pritraukti ir išlaikyti žmones regione.
Kita vertus, ne vienam regionui, tarp jų ir Panevėžiui, yra sudėtinga kovoti su Vilniumi, Kaunu ar užsienio miestais. D. Simėno teigimu, baigę mokyklą abiturientai retai kada svarsto apie studijų galimybes, kokybę ar darbo vietas. Jie renkasi miestą. Tad lieka tik viena užduotis: pagalvoti, ką galima mieste pakeisti, kad, net pasirinkęs išvykti, jaunas žmogus pažadėtų sugrįžti. Ir pažadą tesėtų.
Informacija paskelbta Alfa.lt