Socialiniai partneriai atskleidė priežastis, dėl kurių vilniečių šeimoms, auginančioms vaikus, prireikia specialistų pagalbos
Per pastarąjį mėnesį Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės suorganizavo 8 susitikimus su socialiniais partneriais, dirbančiais 21 Vilniaus miesto seniūnijoje – atvejo vadybininkais ir socialiniais darbuotojais. Siekiant dar kokybiškiau padėti sunkumų patiriančioms šeimos, susitikimo metu sutarta, kad į šeimas, kurios žinomos jau ne vienerius metus, kartais būtų tikslinga mobiliosios komandos specialistams važiuoti kartu su atvejo vadybininkais, nes jie šeimas pažįsta geriau.
„Iki šių metų sausio pradžios su šeimomis mobiliosios komandos specialistai dirbdavo 14 dienų, dabar terminas pratęstas iki 30 dienų. Per šį laikotarpį šeima iš esmės nepakeičia savo gyvenimo būdo, žalingų įpročių. Pagrindinė mūsų užduotis – paskatinti šeimą priimti specialistų pagalbą, motyvuoti šeimą žengti pirmuosius žingsnius keitimosi link“, – sako mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.
Pasak psichologės, net ir pasibaigus mobiliosios komandos darbo terminui yra svarbu, kaip šeimoms sekasi vykdyti išsikeltus įsipareigojimus, ar rekomenduota pagalba tikrai padėjo. O tai galima sužinoti tik iš specialistų, lydinčių šeimą tol, kol joje įvyks teigiami pokyčiai, ir, svarbiausia, vaikams taps saugu sugrįžti į šeimą.
Susitikimo metu aptartos ir pagrindinės Vilniaus mieste gyvenančių šeimų problemos. „Pastebėjome, kad žalingai alkoholį vartoja tie asmenys, kurie vaikystėje patys patyrė įvairių formų smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį, nepriežiūrą. Problemos linkusios pasikartoti, perduodamos iš kartos į kartą. Kodėl motinos atsisako, palieka savo kūdikius? Dažna to priežastis – patirtas smurtas iš vaiko tėvo. Deja, tuomet vaikas tampa nebemielas, kelia blogus prisiminus. Dirbdami su šeimomis dažnai stebime suaugusiuosius, kurie ne tik kad nepripažįsta savo kaltės dėl netinkamo gyvenimo būdo, priklausomybių, bet ir permeta kaltės naštą ant savo vaikų, aplinkos, institucijų. Jeigu tenka dirbti su aukštesnio visuomeninio statuso šeimomis, dažniausiai susiduriame su ilgą laiką slėptomis problemomis, jų neigimu“, – vardija Vesta Mintaučkienė, mobiliosios komandos specialistė, dirbanti su priklausomybių turinčiais asmenimis. .
Siekiant dar kokybiškiau padėti sunkumų patiriančioms šeimos, susitikimo metu sutarta, kad į šeimas, kurios žinomos jau ne vienerius metus, kartais būtų tikslinga mobiliosios komandos specialistams važiuoti kartu su atvejo vadybininkais, nes jie šeimas pažįsta geriau. „Būna, kad jau pirmą kartą atvykę mobiliosios komandos specialistai užmezga artimesnį ryšį nei socialinis darbuotojas, ilgą laiką lankantis šeimą. Tuomet mes padedame šeimai susidraugauti su jų socialine darbuotoja arba, priešingai, socialinis darbuotojas, seniai pažįstantis šeimą, padeda mums pažinti tikrąjį šeimos veidą: papasakoja apie šeimos stiprybes, silpnybes, atskleidžia, kada šeima manipuliuoja, mėgina išsisukti“, – sako psichologė E. Belanoškienė.
Socialiniai partneriai aptarė ateities bendradarbiavimo galimybes dėl platesnio paslaugų teikimo ne tik suaugusiems šeimos nariams (pavyzdžiui, socialinis darbuotojas paslaugos gavėją galėtų palydėti į Respublikinį priklausomybės ligų centrą), bet ir paslaugų trūkumo vaikams, paaugliams, kitiems artimiesiems.
Iškeltas klausimas dėl pagalbos teikimo neįgaliesiems, kitakalbiams. Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad Vilniaus mieste itin trūksta psichologo konsultacijų lenkų kalba, pagalbos neįgaliųjų ar kitataučių vaikams.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija