Saugumo ekspertas įspėja: nesilaikydami šių taisyklių, atveriate savo paskyras sukčiams

Naujausiais statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį visame pasaulyje per saugumo pažeidimus buvo atskleista apie 15 mln. duomenų įrašų. Vis daugiau kasdienio gyvenimo keliasi į skaitmeninę erdvę, tad auga ir internetinių sukčiavimų bei jam taikomų įrankių skaičius. Saugumo ekspertas pabrėžia, kad prevencijos veiksmų turėtų imtis ne tik verslai ir organizacijos, bet ir kiekvienas iš mūsų.

Kaip teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, kiekvieno žmogaus paskyroms gali kilti grėsmė būti nulaužtoms, tačiau skiriasi rizikos lygis. Anot jo, nors daugelis mano, kad jų paskyros niekam neįdomios, tačiau nereikėtų apsigauti, nes visi turi vertingos informacijos, kuriai gali kilti grėsmė.

Būtina neprarasti budrumo

Specialistas pataria atidžiai rinktis „Wi-Fi“ tinklus, kuriais naudojatės. Anot jo, jeigu jungiatės prie namų interneto, būtinai apsaugokite tinklą geru slaptažodžiu ir niekada nelaikykite jo atviro. M. Užupis akcentuoja ir tai, kad jungiantis prie viešo „Wi-Fi“ tinklo, reikėtų rinktis tik apsaugotus slaptažodžiu, tačiau dirbant su jautria informacija, saugiausia naudotis mobiliuoju internetu.

„Nors „Google“ šiandien jau automatiškai apriboja prieigą prie bet kokio puslapio, neturinčio saugumo sertifikato, tačiau vartotojams vis tiek reikėtų išlikti atidiems. Patikimus puslapius atskirsite iš HTTPS raidėmis pažymėto adreso ir spynelės simbolio. HTTPS užtikrina, kad tarp puslapio serverio ir jūsų nėra vidurinio žmogaus, galinčio perimti informacijos srautus“, – akcentuoja M. Užupis.

Ekspertas ragina nepamiršti, kad reguliariai atnaujinti būtina ne tik telefono operacinę sistemą, bet ir programėles. Anot jo, tai suteikia ne tik naujų funkcijų, bet ir saugumo sprendimų, pritaikytų aktualiausioms grėsmėms.

Pasirūpinti stipria apsauga

Jo teigimu, slaptažodžiai yra pirmoji jūsų paskyrų gynybos linija, tačiau per daug žmonių į juos žiūri gana aplaidžiai. Specialistas rekomenduoja pamiršti pavienius žodžius ir pereiti prie kombinacijų ir specialių simbolių. M. Užupis tikina, kad gali būti sudėtinga prisiminti juos visus, todėl patariama naudoti slaptažodžių tvarkykles, taip pakaks žinoti tik vieną prisijungimą.

„Reikėtų naudotis visais šiuolaikinių telefonų apsaugos lygiais – įrenginyje aktyvuokite ne tik skaičių kodo, bet ir biometrinę apsaugą. Pasikeisti prisijungimus prie telefono galite labai paprastai – „iPhone“ telefonuose spauskite „Face ID & Passcode“ > „Change Passcode“ > „Passcode Options“ > „Custom Numeric Code“. „Android“ telefone kodą atnaujinsite nustatymuose paspaudę „Security“ > „Screen Lock“, – pataria ekspertas.

Jo teigimu, geriausia, naudoti dviejų lygių autentifikavimą, taip sukčiams bus sudėtingiau prisijungti prie paskyrų jūsų vardu. Jis pabrėžia, kad viešai prieinamose paskyrose svarbu nenurodyti savo tel. numerio, kadangi prisijungiant tokiu būdu, dažniausiai į telefoną atsiunčiama SMS su specialiu prisijungimo kodu. Jeigu sukčiai turės jūsų numerį, tokį pranešimą galės lengvai suklastoti.

Rinktis saugias platformas

Pasak eksperto, jūsų el. paštas yra geidžiamiausias sukčių grobis, kadangi čia saugoma daugybė jautrios informacijos. Naudojantiems „Gmail“ platformą, M. Užupis rekomenduoja užkoduoti savo laiškus. Tam tinkamas „FlowCrypt“ plėtinys, kuris naudodamas PGP kalbą paverčia žinutę neperskaitomu kodu, tačiau adresatai taip pat turi įsidiegti šį plėtinį, kad perskaitytų laišką. Kita galimybė, naudoti el. pašto programėles, kaip „Microsoft Outlook“ ar „Apple Mail“, kurios laiškus apsaugo papildomai.

„Kasdieniams susirašinėjimams žinutėmis taip pat gali kilti pavojus. Populiarios „Messenger“ ir „WhatsApp“, deja, nėra pats saugiausias pasirinkimas. Prieigą prie šiomis platformomis siunčiamos informacijos turi ir „Meta“. „iPhone“ savininkams verčiau naudotis „iMessage“ – jos šifravimo lygis itin aukštas, o „Android“ telefonuose reikėtų rinktis „Signal“, – aiškina jis.