Šalies gyventojai atranda e. policijos naudą: kasdien pateikia daugiau nei 150 pranešimų apie pažeidimus

Prireikus kreiptis į policiją, vis daugiau šalies gyventojų nusprendžia tai daryti internetu – šiemet policijos pareigūnai per elektroninę sistemą gavo beveik dešimtadaliu daugiau prašymų ar pranešimų apie įvykius nei praėjusiais metais.

„Per devynis šių metų mėnesius per portalą epolicija.lt gavome daugiau kaip 44 tūkst. gyventojų pranešimų apie teisės pažeidimus ir prašymų dėl administracinių nusižengimų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo kiek daugiau nei 41 tūkst.

Be abejo, daliai gyventojų priimtinesnis yra pranešimas telefonu ar atėjus į policijos komisariatą, bet kiekvienais metais tokių žmonių skaičius mažėja, o besinaudojančių internetine platforma – auga“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Didėjantį gyventojų susidomėjimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis pastebi ir asociacijos „Langas į ateitį“, organizuojančios nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus, atstovai.

„Viena populiariausių mokymų temų yra „Viešosios paslaugos internete visiems“, kur dalyviai išmoksta, kaip naudotis įvairių institucijų e. paslaugomis: deklaruoti gyvenamą vietą, registruotis į vairavimo egzaminą, teikti metines pajamų deklaracijas, įvairius prašymus portale SODRA, VMI, naudotis e. parašu, portalo epolicija.lt paslaugomis. Šiuose mokymuose dalyvavo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Pusė pranešimų – anoniminiai

Mokymai apie elektronines viešąsias paslaugas, J. Vasilavičiūtės-Garunkštienės teigimu, organizuoti 54 šalies savivaldybėse, aktyviausiai šiais mokymais domėjosi Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų gyventojai bei Kėdainių, Radviliškio, Ukmergės ir Vilniaus rajonų gyventojai.

„Mokymų dalyviai norą išmokti naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis dažniausiai grindžia tuo, kad šis būdas leidžia jiems reikalus tvarkyti patogiu metu, neskubant, viską išsiaiškinant ir įsigilinant.

Be to, žmonės įsisąmonina, kad internetas ir išmanieji įrenginiai tarnauja toli gražu ne vien tik pramogoms, o gali būti puikūs pagalbininkai sprendžiant su darbu, mokesčiais, dokumentais ar, e. policijos atveju, įvairiais viešosios tvarkos pažeidimais susijusius klausimus“, – sako veiklų vadovė.

Policijos atstovo teigimu, epolicija.lt portalu dažniausiai naudojasi 35-44 metų (apie 35 proc.) bei 25-34 metų amžiaus (apie 30 proc.) Lietuvos gyventojai.

Pranešimus gyventojai gali teikti tiek identifikavę savo tapatybę elektroninėmis tapatybės nustatymo priemonėmis, tiek anoniminiu būdu. R. Matonis sako, kad beveik pusė gaunamų pranešimų yra anoniminiai, o užsiregistravę pranešimus dažniausiai teikia Vilniaus gyventojai.

„Suprantame gyventojų norą likti anoniminiais pranešėjais, tačiau taip jie apriboja savo galimybes matyti, kas vyksta su jų pranešimu. Prisiregistravusiems sistemoje yra prieinama informacija apie pranešimo priėmimą, nagrinėjimo eigą, institucijos, įstaigos ar pareigūno priimtą sprendimą dėl pranešimo“, – pasakoja R. Matonis.

Jo teigimu, kitais metais planuojama tobulinti epolicija.lt portalą, jį modernizuojant ir pritaikant naudotis mobiliaisiais įrenginiais, tad gyventojai pranešimus galės teikti naudodamiesi tiek kompiuteriu, tiek išmaniaisiais įrenginiais.

Įrankis drausminti triukšmaujančius kaimynus

Internetu gyventojai gali registruoti neskubius, greitos policijos reakcijos nereikalaujančius, vadinamajai C kategorijai priskiriamus pranešimus. Dažniausiai jie būna susiję su vagystėmis, triukšmu, kelių eismo taisyklių pažeidimais (siunčiamos nuotraukos su galimais pažeidimais), narkotinių ar akcizinių medžiagų prekyba, nelegalaus alkoholio ar kontrabandos taškais.

Prireikus skubios pagalbos, R. Matonio teigimu, vis dėlto derėtų prisiminti telefono numerį 112 ir skambinti juo, nes pirmiausiai registruojami būtent pagalbos telefonu gauti pranešimai ir tik po to gautieji per portalą epolicija.lt.

J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė sako, kad šiandien žmonės taip įpranta prie išmaniųjų technologijų, kad vis dažniau nuostabą jiems kelia tai, jog kažko negali atlikti internetu. „Visiems, tiek darbingo amžiaus žmonėms, tiek senjorams, svarbu ne tik gilinti skaitmeninio raštingumo žinias, bet ir vėliau taikyti jas gyvenime – užsisakant maistą į namus, registruojantis pas gydytojus ar pranešant policijai apie naktimis triukšmą keliančius kaimynus.

Karantinas dėl COVID-19 pandemijos dar labiau paskatino visus pasidomėti interneto ir išmaniųjų įrenginių teikiamomis galimybėmis, atrasti jiems naudingų dalykų ir suvokti, kad ignoruoti skaitmeninių įgūdžių svarbos nevalia“, – tikina ji.

Norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į nemokamus „Prisijungusios Lietuvos“ skaitmeninio raštingumo mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba telefonu 8 620 20 961.

Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 65 tūkst. šalies gyventojų.

 

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

 

Asociacijos „Langas į ateitį” informacija