Psichologė paaiškino, kokią įtaką vaiko emocinė būsena daro ligoms

Vis dažniau viešojoje erdvėje pabrėžiama, jog psichologinė būsena tiek suaugusiems, tiek vaikams turi įtakos ir jų fizinei būsenai. Vis tik mes dažniausiai įpratę savo vaikų sveikata rūpintis tradicinėmis priemonėmis – rudenį ir žiemą gerti daug šiltos arbatos, vartoti imbierą ir česnaką, drėkinti nosies gleivinę. Tačiau vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, kad labai svarbu galvoti ir apie tai, kaip vaikas jaučiasi, kol dar yra sveikas, kokius signalus siunčia ir ką padaryti, jog mažylis jaustųsi saugus ir sveikas.

Pakliuvus į naują aplinką

Anot pašnekovės, tėvai dažnai pastebi, jog vos tik pradėjus leisti atžalas į naują aplinką – darželį, mokyklą ar net naują būrelį, – kartais vaikai pradeda daugiau sirgti. Įprasta manyti, jog tai dėl „pažinties“ su kolektyve esančiais virusais ir bakterijomis. Ir tai yra tiesa. Vis tik kodėl anksčiau vaikas nesirgdavo arba sirgdavo rečiau, jei eidavo su mama ar tėčiu apsipirkti į prekybos centrą? Juk ten virusų ir bakterijų taip pat yra.

„Natūralu, jog vaikas, patekęs į naują aplinką, siekia išgyventi ir pritapti. Ir tokioje situacijoje viršų ima jo pasąmonė – tai ji diktuoja kai kurias reakcijas ir veiksmus, kurie yra nevalingi. Naujoje aplinkoje atsiranda daugiau emocijų, o mažam vaikui dar sunku jas išreikšti dėl nepakankamo žodžių bagažo ar brandos. Tačiau jis vis tiek nesąmoningai nori tėvų dėmesio, artumo. Ir dažnai dėl to vaikai suserga“, – situaciją aiškina I. Keliauskienė. Juk mažyliui yra užsifiksavę, jog sirgdamas jis sulaukia daugiau dėmesio, švelnumo, rūpesčio, ko galbūt jam trūko adaptacijos metu. Vaikams dažniausiai stresas gali sukelti skrandžio, odos ar kvėpavimo takų ligas.

Emocijų slopinimas – ne į sveikatą

Stresą ar nerimą gali sukelti ne tik nauja aplinka, bet ir tam tikri pasikeitimai šeimoje – broliuko ar sesutės gimimas, pasikeitę tėvų santykiai ar net naujas darbas, dėl kurio esame labiau pavargę ir mažiau skiriame vaikams laiko.

„Jie skirtingai reaguoja į tuos pasikeitimus. Bet jų ignoruoti ar drausti nereiktų. Ne paslaptis, jog vienose šeimose vienos emocijos leidžiamos, o kitose – ne. Tarkime, berniukams sakoma neverk, nes esi vyras. O mergaitėms sakoma neverk, būsi negraži. Ką tai reiškia? Tai ne kas kita, kaip emocijos slopinimas. Mažylis supras, kad to daryti negalima. Bet emocija niekur nedings, ji tik bus pakeičiama į kitą. Liūdesys – į pyktį, nerimą, dvejones. O toks emocijų slopinimas taip pat gali turėti įtakos vaiko fizinei sveikatai“, – sako vaikų psichologė.

Kaip to išvengti?

„Visų pirma, vos tik prisijungus kiekvienai šeimai prie mūsų darželio patariame, jog vaikui grįžus iš darželio reikia skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio. Neįjungti filmukų ir nesakyti, jog dabar mama pavargusi. Tas 3 ar 4 valandas iki miego reikia maksimaliai išnaudoti teisingai. Kartu skaityti, piešti, kalbėtis ar tiesiog žaisti su konstruktoriumi“, – sako „Išminčiukų“ direktorė.

Pasak jos, apskritai, jei norime, kad vaikas mažiau sirgtų ar ramiau miegotų, reikia skirti jam kuo daugiau dėmesio, kad jis jaustųsi saugus. Taip pat labai didelę reikšmę turi ir tėvų santykiai. Jei norime matyti sveiką vaiką, barniai neturėtų būti toleruojami šeimoje.

Visgi kartais mažyliai į naują aplinką reaguoja itin jautriai. Tuomet reiktų imtis priemonių, kurios adaptaciją sušvelnintų. „Buvo toks atvejis, kai su tėvais apžiūrėti darželio kartu atėjusi mažylė pabuvusi vos porą minučių apsivėmė. Tai vaiko reakcija į naują patirtį, kuri jam nežinoma. Ir tai nereiškia, jog darželis blogas ar jį reiktų keisti, bet geriausia prieš pradedant jį lankyti užsirašyti į kokį būrelį ar dažniau pažaisti lauke su kitais. Tada jam bus lengviau darželyje, yra tikimybė, jog mažiau sirgs ar negaluos“, – pataria vaikų psichologė I. Keliauskienė. Taip pat ji rekomenduoja prieš ateinant į naują aplinką leisti vaikui atsinešti kokį nors jam mielą daiktą – pavyzdžiui, minkštą žaisliuką, su kuriuo jis jausis saugus.

Informacija paskelbta Alfa.lt