Pasaulyje gilėjanti nelygybė rodo, kad metas apmokestinti itin turtinguosius
Globali ekonominė nelygybė pasiekė pavojingą ribą – ekspertai sako, kad taip toliau tęstis nebegali. „Oxfam“ organizacijos duomenimis, beveik pusė pasaulio gyventojų – 3,4 mlrd. žmonių – gyvena šalyse, kur daugiau pinigų skiriama skoloms aptarnauti nei švietimui ar sveikatai. Tuo metu turtingiausias 1 proc. pasaulio gyventojų nuo 2015 m. susikaupė milžinišką turtą – net 33,9 trilijono JAV dolerių (29,02 trilijono eurų). Tačiau jų mokami mokesčiai siekia vos 0,3 proc.
„Tai – šokiruojanti realybė, su kuria susiduriame kasdien“, – Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje, skirtoje pasaulio šalių plėtros finansavimui (angl. Finance for Deveeopment, FfD4), sakė „Oxfam International“ vadovas Amitabh Behar. Jis priminė, kad net 40 proc. pasaulio gyventojų vis dar gyvena skurde, o 750 milijonų žmonių kas vakarą eina miegoti alkani.
Paramos mažėjimas – dar viena grėsmė skurdesnėms šalims
Prie didėjančios ekonominės atskirties prisideda ir tai, kad pasiturinčios valstybės mažina pagalbą finansinių sunkumų patiriančioms šalims. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad oficiali parama vystymuisi šiemet sumažės iki 17 proc., o po 2025 m. jos ateitis – gan miglota. Jungtinės Valstijos jau uždarė vieną iš didžiausių pagalbos agentūrų. Europa taip pat mažina įsipareigojimus: Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija pernai sumažino skiriamą paramą pirmą kartą per trisdešimt metų.
Tai kelia nerimą, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija ar JT Maisto programa, praras finansavimą, o kartu – ir galimybes padėti tiems, kam to labiausiai reikia.
Pinigų yra – klausimas, ar bus valios juos pasiimti
Pasak A. Behar, pinigų švietimui, sveikatai ar klimato krizei spręsti pasaulyje netrūksta – jie tiesiog sutelkti 1 proc. turtingiausių žmonių rankose. Sprendimas, anot jo, yra politinės valios klausimas: ar valstybės ryšis šiuos pinigus perskirstyti teisingiau?
Šis klausimas tapo vienu svarbiausių šių metų liepą Sevilijoje vykusioje FfD4 konferencijoje. Daugelio šalių atstovai kalbėjo aiškiai – kol itin turtingi asmenys nebus sąžiningai apmokestinti, pasaulis nesugebės finansuoti gyvybiškai svarbių paslaugų.
Panašiai kalbama ir kituose aukšto lygio formatuose – pernai per didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrų susitikimą Brazilijoje paskelbta deklaracija, kurioje pažymėta, kad šalys bendradarbiaus apmokestindamos super turtinguosius. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva pasveikino šį žingsnį ir pavadino jį „savalaikiu ir sveikintinu“.
Sevilijos planas: taisyti sistemą ar kurti ją iš naujo?
FfD4 konferencijoje pristatytas ambicingas dokumentas, pavadintas „Sevilijos kompromisu“ – pasaulio šalių planas padėti skurdesniems regionams ne žodžiais, o darbais. Tikslas – pritraukti daugiau investicijų, reformuoti skolų mechanizmus ir suteikti besivystančioms šalims daugiau balsų globalioje finansų politikoje.
Beveik šimtas iniciatyvų susijungė į Sevilijos veiksmų platformą – joje numatytas laikinas skolų stabdymo mechanizmas krizę patiriančioms šalims, nauji įrankiai valiutų rizikai valdyti ir komisijos, kurios analizuos, kaip efektyviau bendradarbiauti su silpnesnės ekonomikos šalimis.
Nuo privačių lėktuvų iki saldintų gėrimų – nauji solidarumo mokesčiai
Sevilijos forumas paskatino šalis iškelti drąsesnes idėjas – siūlomas solidarumo mokestis už prabangius privačius ir aukščiausios klasės lėktuvų skrydžius. Taip pat keliama mintis globaliai apmokestinti stulbinamą turtą turinčius asmenis.
JT sveikatos agentūra tuo pat metu pasiūlė gerokai padidinti tabako, alkoholio ir saldintų gėrimų kainas – tai ne tik padėtų kovoti su lėtinėmis ligomis, bet ir pritrauktų lėšų sveikatos sistemoms. Ispanija paskelbė apie naują Pasaulinės sveikatos veiksmų iniciatyvą, kuriai iki 2027 metų skirs 315 mln. eurų.
Nors planai ambicingi, ekspertai pabrėžia – be aktyvaus pasaulio šalių, organizacijų, verslo ir piliečių dalyvavimo, jie gali likti tik gražiais dokumentais. Aktyvistų už socialinį teisingumą teigimu, tik bendras ir sąžiningas šalių įsipareigojimas gali pakeisti sistemą, kuri šiuo metu, deja, bet tarnauja turtingai mažumai.
Parengė Rūta Trainytė.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“