„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“ (PVL)neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių. Linijos konsultantė Anastasija sako, kad tokių skambučių, deja, nemažėja. Pagalbos kreipiasi ir patys patyčias patiriantys vaikai, ir jų draugai ar bendraklasiai, matantys netinkamą elgesį su kitu vaiku. Į PVL kreipiasi ir vaikų tėvai. Pasak konsultantės, susidūrus su patyčių atveju, visuomenės nariams svarbu nebūti abejingiems ir aktyviai veikti. Tik tokiu būdu įmanoma kovoti su patyčių reiškiniu.
-Ar dažnai susiduriate su patyčių problema, ar daug būna skambučių šia tema?
-Iš viso vyrauja trys pagrindinės temos, kuriomis dažniausiai bendraujame su vaikais „Pagalbos vaikams linijoje“: apie psichosocialinę sveikatą (savęs žalojimą, savižudybę, patiriamą baimę ir nerimą ir kt.), santykius šeimoje (ypač santykius su tėvais) ir apie smurtą bei prievartą.
Daugiau kaip trečdalis skambučių būna apie smurtą ir prievartą. Praeitais, 2019 metais, iš visų įvykusių pokalbių smurto ir prievartos temomis, 27 proc. buvo patyčių tema. Tai labai aktuali ugdymo įstaigų problema.
–Kokios tendencijos, ar skambučių dėl patyčių mažėja (daugėja)?
–Lyginant pastarųjų metų PVL įvykusių skambučių skaičių patyčių tema, galima teigti, jog tendencijos išlieka panašios, skambučių patyčių tema nemažėja.
–Kas dažniausiai kreipiasi dėl patyčių (patys patyčias patiriantys vaikai, pedagogai, tėvai, suaugusieji)?
–Dažniausiai kreipiasi vaikai, kurie patys patiria patyčias arba jei patyčias patiria jų draugai, bendraklasiai. Dėl patyčių dažniausiai kreipiasi vaikai, o suaugusieji – dėl to, kad jų vaikai patiria netinkamą ugdymo įstaigų pedagogų ar kitų darbuotojų elgesį, psichologinį smurtą ar kt.
–Ką jums paskambinę vaikai sako, kas dažniausiai iš jų tyčiojasi?
–Bendraklasiai, kiti mokykloje besimokantys vaikai.
Dažniausiai paskambinę vaikai pasakoja apie žodines ir fizinis patyčias. Pastebėtina, kad patyčios būna ir tiesioginės, ir netiesioginės. Prie netiesioginių galima paminėti ignoravimą, atstūmimą, neapykantos prieš vaiką kurstymą. Tiesioginės – pravardžiavimas, mušimas, stumdymas.
–Kokios yra priežastys, kodėl iš vaiko tyčiojamasi? Ką jums sako pašnekovai?
–Visi suprantame, kad patyčių apskritai neturėtų būti. Tai yra, negali būti jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko iš vaiko ar suaugusio žmogaus būtų galima tyčiotis. Tačiau realybė, deja, yra kitokia. Patyčios neretai būna orientuotos į vaiko išvaizdą. Vaikai pasakoja, kad tyčiojamasi dėl kūno sudėjimo, dėl plaukų, šukuosenos. Taip pat būna patyčių dėl vaiko socialinės padėties, dėl nepriežiūros.
Pamenu vienos mergaitės skambutį. Ji pasakojo, kad yra tyčiojamasi iš jos bendraklasio, nuo kurio sklinda nemalonus kvapas. Su mergaitės sutikimu PVLdėl besityčiojančių mokinių anonimiškai kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją, o dėl galimų patyčias patiriančio berniuko teisių pažeidimų šeimoje – į vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Į šios problemos sprendimą įsijungus vaiko teisių apsaugos specialistams, paaiškėjo, kad nepilnametis yra neprižiūrimas, kad jo šeima turi tam tikrų socialinių iššūkių. Kad situacija minimo berniuko šeimoje pradėtų keistis, šeimai buvo inicijuota reikalinga pagalba.
–Kokio amžiaus vaikai dažniausiai patiria patyčias (pagal skambučių tendencijas)?
–Daugiausiai skambina 11-15 metų mažiaus vaikai. Dažniau mergaitės, nei berniukai.
–Gal turite atmintyje kokią išskirtinę patyčių istoriją?
–Man įsiminė vieno vaiko skambutis dėl mažamečiųrūbinėje padegusių bendraklasio drabužius. PVLtuomet kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją (anonimiškai, nenurodydama kas pranešė apie patyčias). Mokykla nedelsiant sureagavo, su kiekvienu iš besityčiojančių vaikų individualiai kalbėjosi socialinis pedagogas. Mokykla taip pat priėmė įdomų bei išskirtinį patyčių situacijossprendimą – vaikams buvo pritaikyti dailės terapijos intervenciniai užsiėmimai, kurių tikslas stiprinti vaikų tarpusavio bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.
–Kaip atpažinti, kad vaikas patiria patyčias?
–Reikėtų atkreipti dėmesį į pakitusį vaiko elgesįbei emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas namo iš mokyklos pradeda vaikščioti kitu keliu (taip jis gali bandyti išvengti susitikimo su besityčiojančiaisiais), jei vaikas tapo uždaresnis, dažnai būna liūdnas ar priešingai – piktas, agresyvus, jei ant vaiko kūno pastebima kraujosruvų, nubrozdinimų, jei vaikas išreiškia nenorą eiti į mokyklą ar pradėjo be priežasties praleidinėti pamokas ir kt. Apie patiriamas patyčias gali išduoti ir tam tikros fiziologinės reakcijos atsiradusios dėl psichologinių priežasčių: pykinimas, galvos, pilvo skausmai (aišku, šios reakcijos gali būti nebūtinai dėl patyčių). Kiekvienu konkrečiu atveju labai svarbu aiškintis pakitusio vaiko elgesio, emocijų priežastis, neignoruoti vaiko pasisakymų ar tam tikrų nerimą keliančių ženklų, domėtis bei aiškintis kokia situacija vaiko mokykloje.
–Ką daryti susidūrus su patyčių atveju?
–Labai svarbu, kad patyčias patiriantis vaikas apie tai papasakotų suaugusiajam, kuriuo jis pasitiki (pavyzdžiui, tėvams, mokytojui, socialiniam pedagogui, psichologui). Svarbu, kad suaugusieji, sužinoję apie patyčias, informuotų apie tai mokyklos administraciją, pasikalbėtų su vaiko mokytoja. Mokykla privalo reaguoti į kiekvieną patyčių situaciją: tam tikrais atvejais gali būti sušauktas vaiko gerovės komisijos posėdis dėl vaikų netinkamo elgesio svarstymo, inicijuota pagalba patyčias patiriantiemsir nuo jų nukentėjusiems vaikams. Jei neturi pakankamai resursų, mokykla gali kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą ir pasitelkti jos specialistus sprendžiant patyčių problemą.
Vaikams svarbu žinoti kaip elgtis, jei iš jų tyčiojamasi. Kaip minėjau, reikia apie tai pasisakyti suaugusiajam. Jei patyčios vyksta už mokyklos ribų, siūlytina vaikui patiriančiam patyčias rinktis kitą kelią, kad nesusidurtų su besityčiojančiais. Vaikui reikėtų stengtis nebūti vienam, pertraukų mokykloje metu laiką leisti su draugais. Taip pat svarbu į patyčias neatsakyti patyčiomis, nes tai dar labiau skatins besityčiojantį netinkamai elgtis.
Taip pat vaikai gali skambinti į „Vaikų liniją“, papasakoti apie patiriamas patyčias bei sulaukti emocinės paramos.Daug naudingos informacijos apie patyčias, kaip elgtis ir kur kreiptis susidūrus su patyčiomis vaikai, tėvai ir kiti suaugusieji gali rasti interneto svetainėje www.bepatyciu.lt .
–Ar dažnai susiduriate su patyčių internete atvejais?
–Nedažnai, bet tikrai pasitaiko. Visai neseniai skambinovaikas į kurio Mesendžeriopaskyrą buvo įsilaužęs kitas vaikas, jis kažkaip sužinojo slaptažodį, pradėjo rašinėti melagingas žinutes to vaiko bendraklasiams. Būna atvejų, kai į internetą keliami ir vaizdo įrašai, nuotraukos, siekiant iš vaiko pasityčioti. Apie nederamą elgesį internete reikėtų pranešti Karštajai linijai interneto svetainėjewww.draugiskasinternetas.lt. Taip pat informacijos, kaip saugiai elgtis internete, galima rasti interneto svetainėje www.esaugumas.lt.
Su Tarnyboje veikiančia „Pagalbos vaikams linija“ galima susisiekti dviem būdais:
Telefonu per „Vaikų liniją“: nemokamu telefono numeriu 116 111 į vaikų ir suaugusiųjų (skambinančiųjų pranešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos arba pasikonsultuoti) skambučius visų pirma atsiliepia „Vaikų linijos“ savanoriai, kurie, kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba, skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui.
Elektroniniu paštu: į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir el. paštu [email protected] arba [email protected].
Daugiau naudingos informacijos galima rasti interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt.
„Vaikų linija“ – emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anonimišką emocinę pagalbą telefonu bei internetu.
„Vaikų linijos“ ir „Pagalbos vaikams linijos“ bendradarbiavimas leidžia užtikrinti ne tik emocinės paramos vaikams prieinamumą, bet ir socialinių, teisinių konsultacijų bei paslaugų gavimą.
Tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“,kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba, besikreipiančiojo sutikimu, inicijuoja ir organizuoja tolesnės pagalbos vaikui teikimą ar nukreipia ten, kur atitinkamos paslaugos teikiamos.
Sigita Arlauskienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija