Lytinė sveikata ir lytiškai plintančios infekcijos
Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių, tai teigiamas, pagarbus požiūris į seksualumą ir lytinius santykius, taip pat galimybė turėti saugią lytinę patirtį be prievartos, diskriminacijos ir smurto. Norint pasiekti ir palaikyti lytinę sveikatą, turi būti gerbiamos, saugomos ir vykdomos visų asmenų seksualinės teisės. Tam užtikrinti, kuriamos įvairios organizacijos – viena iš jų, 1914 m. Niujorke įkurta Amerikos lytinės sveikatos asociacija (ASHA), kurios tikslas buvo kovoti su lytiškai plintančiomis ligomis ir prostitucija. Šiandien ASHA misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie lytinę sveikatą, kurti įvairias programas ir teikti pagalbą, siekiant užkirsti kelią neigiamiems sveikatos padariniams, tokiems kaip lytiškai plintančios infekcijos, nepageidaujamas nėštumas, nesaugūs abortai, nevaisingumas, smurtas dėl lyties, seksualinė disfunkcija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir pan.
Pakankamai ilgai buvo vartojamas „lytiškai plintančių ligų“, o ne „infekcijų“ terminas. Tačiau Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO), norėdama atkreipti dėmesį, kad užsikrėtus lytiškai plintančia infekcija, ligos simptomų gali nebūti, prieš dešimtmetį rekomendavo vartoti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) terminą.
Lytinę sveikatą ypač pablogina LPI (yra apie 30 įvairių lytinių santykių metu plintančių infekcijų), kuriomis užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu nuo šiomis infekcijomis užsikrėtusio lytinio partnerio. Galimi ir kiti užsikrėtimo būdai, kai užsikrėtusios motinos infekciją perduoda kūdikiams (nėštumo, gimdymo ar žindymo metu), vartojant narkotikus (dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kt.), propaguojant rizikingą seksualinę elgseną (dažna lytinių partnerių kaita, lytiniai santykiai su atsitiktiniu, nepažįstamu asmeniu, apsaugos priemonių (prezervatyvų) nenaudojimas ir pan.). LPI plitimą labiausiai sąlygoja informacijos apie lytinius santykius bei kontracepciją supratimo stoka, alkoholis, narkotikai. Tarptautiniais duomenimis svarbiausios rizikos grupės, tarp kurių daugiausia užregistruojama LPI, yra jaunimas ir vyrai, turintys lytinius santykius su vyrais.
LPI yra aktuali visuomenės sveikatos problema, nes yra didelis sergančiųjų skaičius, susijęs su LPI pasekmėmis, tai reprodukcinės sistemos infekcijos, gimdos kaklelio vėžys, įgimtas sifilis, ektopinis (už gimdos ribų) nėštumas, nevaisingumas ir kt. Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos, o kitos (ŽIV infekcija, herpesas ir kt.) – lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eiga gali būti kontroliuojama. Labai svarbu anksti pastebėti LPI požymius ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Dažniausiai pasireiškiantys požymiai:
- neįprastos, nemalonaus kvapo išskyros iš lyties organų;
- atsiradusios žaizdelės ar pūslelės prie lyties organų ar tiesiosios žarnos;
- dirginimas apie lytinius organus ar tiesiąją žarną;
- dažnas, skausmingas šlapinimasis;
- kartais padidėję limfmazgiai kirkšnių srityje;
- skausmas lytinių santykių metu.
- kraujo pasirodymas po lytinių santykių.
PSO duomenimis, kasdien LPI pasaulyje užsikrečia 1 mln. žmonių. Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 500 mln. susirgimų LPI (sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir trichomonoze). Sergamumas LPI įvairiose ES šalyse labai skirtingas. Dažniausiai ES šalyse registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė. Europoje kasmet diagnozuojama apie 250 000 susirgimų šia liga. Du trečdaliai atvejų nustatyta tarp 15–24 m. Europos jaunimo (dauguma – merginos, moterys). ES šalyse užfiksuotas nežymus sergamumo sifiliu sumažėjimas. Jaunimo grupėje (15–24 m.) sifilio užregistruota apie 19 proc. Beveik pusė jų (48 proc.) tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais. Gonorėja tarp ES šalių vyrų registruojama tris kartus daugiau nei tarp moterų. Jaunimo grupėje (15–24 m.) gonorėjos užregistruota apie 42 proc. Deja, plinta antibiotikams atspari gonorėja. Prognozuojama, kad po dešimtmečio nebus antibiotikų, kuriais bus galima išgydyti gonorėją.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. Lietuvoje užregistruoti 625 susirgimai LPI (gonorėja –70 atvejų, sifilio – 158 atv., chlamidiozės – 397 atv.). Lyginant 2017 m. sergamumo rodiklius su 2016 m., sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus. Beveik pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 m. amžiaus grupėje. Pernai didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių, gonorėja – Tauragės, Alytaus ir Vilniaus, chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Norint išvengti LPI ir jos sukeliamų pasekmių patariama turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su neinfekuotu asmeniu, vengti atsitiktinių lytinių partnerių, naudoti apsaugos priemones, taikyti rizikingos elgsenos mažinimo intervencijas, skiepytis nuo virusinio hepatito B, A, ŽPV (žmogaus papilomos virusas) ir kt.