Klaipėdos ženklo skandalas plečiasi: įsisukusi prieštaringos reputacijos įmonė
Praėjusią savaitę visuomenei pristatytas naujasis Klaipėdos ženklas sukėlė įtarimų bangą. Visą savaitgalį internete netilo diskusijos, kad tai gali būti plagiatas.
„Tai, kad kilo toks ažiotažas ir kad visuomenė nevienareikšmiškai vertina šitą ženklą, liudija, kad yra tam tikrų spragų visame šiame procese. Man ir pačiam kyla klausimas, kada ir kodėl tapo nebepriimtinas buvęs ženklas – šypsena? Tai, kad naujajam ženklui suvokti reikalingas atskiras išaiškinimas, jau yra pakankamas įrodymas, kad ne viskas buvo padaryta gerai“, – pirmadienį žurnalistams sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Tik sutapimas?
Praėjusį savaitgalį internetinė erdvė lūžo nuo diskusijų dėl naujojo Klaipėdos ženklo. Internautai dalijosi įtarimais, kad tai gali būti nuplagijuotas darbas. Mat labai panašią raidę „K“ dar 2015 metais buvo sukūręs Dalius Stuoka.
„Sutapimas? Ne, nemanau. Na, jei jau kopijuoji, tai gal verta ir geriau panaršyti, o ne pasisavinti kito, ir dar lietuvio, idėjas“, – tiesiai šviesiai klausė rinkodaros srityje dirbanti Kamilė Sakalauskaitė.
Pats D. Stuoka pripažino, kad su naujuoju Klaipėdos logotipu jis neturi nieko bendro. Pasak jo, tiek jo prieš trejus metus vienam klientui kurtas logotipas, tiek UAB „Alora“ šiemet sukurtas Klaipėdos ženklas turi panašumų, tačiau bent kol kas D. Stuoka neskuba kelti pretenzijų, kad tai gali būti jo ženklo kopija.
Kad ženklas buvo nukopijuotas, neigia ir sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašiusiai bendrovei „Alora“ atstovaujantis Marius Vaupšas. Žurnalistams jis aiškino, jog toks „sutapimas“ su D. Stuokos kurtu ženklu jam ir pačiam buvusi staigmena.
„Tai techninis neapsižiūrėjimas“, – šitaip situaciją komentavo M. Vaupšas.
Tokios kūrėjų kalbos kelia juoką dizaineriams.
„Dar studijų metais, kai pirmame kurse mus mokė kurti logotipą, buvo akcentuojama, kad pirmasis žingsnis – analogų paieška. Pakanka „Google“ paskyroje surinkti tris žodžius „K logo design“ ir jau pačiame pirmame puslapyje išmeta D. Stuokos kurtą logotipą. Argi Klaipėdos ženklo kūrėjai galėjo to nematyti? Kuriant už tokią sumą, ir dar miestui, privaloma atlikti rimtą studiją, kad nebūtų jokių analogų“, – svarstė dizainerė Eglė Krištopaitytė.
Pasak M. Vaupšo, uostamiesčio Savivaldybei buvo pateikta net 150 įvairių ženklo variantų, bet buvo pasirinktas būtent šis.
Būtų sukūrę veltui?
„Kodėl Savivaldybė neskelbė konkurso? Juk galėjo kreiptis į Lietuvos grafinio dizaino asociaciją, kuriai priklauso stipriausi dizaineriai. Bet kuriam dizaineriui sukurti miesto ženklą yra garbė. Gal sukurtų netgi už ačiū“, – svarstė E. Krištopaitytė.
Tokiu Klaipėdos miesto savivaldybės pasirinkimu viešojoje erdvėje stebėjosi ir Jurga Lago.
„Žinau, kad mane vadina brangia Lietuvos dizainere. Žinau, kad vadina ir gera. Taigi. Aš būčiau ženklą sukūrusi už 1000 eurų. Klaipėdai – už dyką, kaip tai padarė broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai Alytui. Ir jų ženklas sukurtas su meile!“ – rašė J. Lago.
Kainuos 24 tūkst. eurų
Visuomenei užkliuvo tai, kad viešai buvo skelbiama ne visa kaina, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė mokės už šio ženklo sukūrimą.
Savivaldybė praėjusios savaitės pabaigoje informavo, kad Savivaldybei jis atsiėjo 6655 Eur. Tačiau iš tikrųjų ženklą kūrusiai įmonei bus atseikėta keliskart didesnė suma.
Mat sutartyje rašoma, kad dar 9650 eurų teks mokėti už ženklo naudojimo vadovo (brandbook) parengimą bei 7865 eurų už įgyvendinimo ir komunikacijos plano parengimą.
Tad skaičiuojama, kad iš viso ženklo atnaujinimas kainuos per 24 tūkst. eurų.
„Tiesiog praėjusią savaitę išplatintas pranešimas buvo skirtas pristatyti naująjį ženklą. Buvo įvardinti ženklo kūrėjai ir šiai užduočiai atlikti skirta suma. Kokia visa sutarties vertė, niekas neklausė“, – kodėl iš pradžių buvo įvardinta tik dalis sumos, paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.
„Manau, buvo praleista proga dėti ant stalo visą informaciją be jokių pagražinimų“, – šitaip situaciją įvertino uostamiesčio meras V. Grubliauskas.
Kodėl neskelbė konkurso?
Pro akis visuomenei neprasprūdo ir tai, kad sutartis pasirašyta pasirinkus tiekėją ne viešojo konkurso, o neskelbiamos apklausos būdu.
„Ženklą ir jo gidą sukūrė įmonė „Alora“, neturinti savo internetinio puslapio ar socialinių tinklų paskyrų, tačiau turinti nemažai skolų. Pagal įstatymus, jei bendra konkurso dalyvio įsiskolinimų valstybei suma viršija 50 Eur, tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas.
Sutartis dėl ženklo atnaujinimo pasirašyta 2017 m. spalio 23 d., rekvizitai.lt svetainėje pateikiama, kad 2017 m. spalio mėnesį UAB „Alora“ skola valstybei siekė apie 1800 eurų.
Kodėl nepaisyta įstatymo ir pasirinkta įmonė, turinti skolų? Beje, skolos fiksuojamos kiekvieną mėnesį iki šiol.
„Kodėl buvo pasirinktas įsiskolinimų valstybei turintis tiekėjas?“ – daugybę klausimų Klaipėdos valdžiai socialinėje erdvėje žėrė Kamilė Sakalauskaitė.
„Unikalus ženklas su „brandbook“ galėtų kainuoti iki 4000 eurų, ne daugiau. Tad iš kur tie 24 tūkst. eurų?“ – teiravosi kiti internautai.
Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad „Aloros“ vadovas yra prieštaringai pagarsėjęs Eimuntas Silvestras Akromas, buvęs Vladimiro Romanovo bendražygis ir verslo partneris.
„Ar pasirašinėjant sutartis išvis yra žiūrima, su kuo ketinama bendradarbiauti?“ – socialiniame tinkle klausė K. Sakalauskaitė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino, kad tiesiog buvo kreiptasi į ankstesniojo ženklo kūrėjus.
„Autorių teisių įstatyme yra numatyta prekinio ženklo apsauga. Tad siekdami atnaujinti prekinį ženklą ir kreipėmės į tuos pačius kūrėjus, kurie buvo sukūrę ženklą „Laisvu stiliumi“. Šis ženklas buvo sėkmingas, tad pasitikėjome šiais autoriais“, – sakė S. Budinas.
Savivaldybės administracijos direktorius leido suprasti, kad apie ženklą kūrusios įmonės įsiskolinimus neturėjo žinių.
„Mes sutartį pasirašėme 2017 metų pabaigoje. Negalėčiau dabar tiksliai pasakyti, bet panašu, kad teisinių problemų neturėjome, nes kitaip būtume nepasirašę sutarties“, – svarstė S. Budinas.
Jis neskubėjo daryti išvadų dėl galimo ženklo plagijavimo.
„Man pačiam sunku vertinti. Dabar esame pateikę ženklą patentų biurui. Patentavimo laikotarpis – iki penkių mėnesių. Tikiuosi, kad per tą laiką gausime atsakymą. Jei bus vienokie ar kitokie dalykai, kurie susiję su plagijavimu ar kitais teisiniais niuansais, yra teisinių priemonių šiam klausimui išspręsti“, – situaciją komentavo S. Budinas.
Kas išrinko?
Savivaldybės administracijos direktorius pasakojo, kad sukurtas naujasis ženklas buvo pristatytas Įvaizdžio komisijai.
„Buvo ne vienas posėdis. Klaipėdos miesto savivaldybė yra pasirengusi ekonominės plėtros – Mėlynojo proveržio strategiją. Joje taip pat buvo rinkodarinė grupė. Buvo ne viena diskusija dėl šio ženklo. Buvo įvairių svarstymų, siūlymų – taip pat, bet galų gale buvo pasirinktas šis variantas“, – pasakojo S. Budinas.
„Po ilgų diskusijų su Įvaizdžio komisija ir miesto rinkodaros specialistais, ženklo autoriais buvo galų gale pasirinkta koncepcija, kurios principinis motyvas yra atspindys. Tai puikiai atspindi ir pati raidė „K“. Viršutinis motyvas yra tarsi apatinės dalies atspindys“, – aiškino V. Venckutė-Palaitienė.
Direktorius juokavo, kad vien tai, kad šio ženklo pasirodymas sukėlė tokį ažiotažą, rodo, kad jis visiems rūpi. Ir tai yra gerai.
„Klaipėda asocijuojasi su raide „K“. Noras buvo turėti tokį ženklą, kuris būtų lengvai atpažįstamas ir jį pamatę žmonės suprastų, kad kalba eina apie Klaipėdą“, – minėjo S. Budinas.
Atsisako naudoti
Nors naujojo ženklo šeimininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, akcentuojama kad jis priklauso visiems.
„Skatiname ir skatinsime jį savo komunikacijoje naudoti visus miestiečius, įstaigas bei bendroves. O galimybės labai plačios – nuo parašo elektroniniame laiške iki nuotraukos kampo „Facebook“ ar firminių suvenyrų. Taip pat ženklą galima naudoti ant vizitinių kortelių, stendų, kitos reprezentacinės medžiagos“, – aiškino V. Venckutė-Palaitienė.
Tačiau jau pirmadienį pasirodė oficialūs atsisakymai naudoti šį ženklą.
„Reaguodami į susidariusią situaciją informuojame, jog mūsų organizacijos ateityje rengiamų kultūrinių renginių informacinėje medžiagoje nenaudos naujai sukurto miesto ženklo. Esame organizacija, kuri gerbia autorių teises. Manome, jog ši situacija yra nepageidaujama, o skelbiamas rezultatas nedera uostamiesčio kultūrai“, – tokį raštą miesto valdžios atstovams išplatino Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.
O štai kaip situaciją vakar komentavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas:
„Taip jau sutapo, kad pristatant šį ženklą buvau Briuselyje, o grįžus teko visa galva pasinerti į gausybės šventinių renginių vyksmo ir veiksmo jūrą. Matydamas itin aktyvią gausybės internautų reakciją, komentarų bei kritikos laviną, negali užmerkt akių ir užsikimšt ausų – „paburbės ir praeis“. Tikrai ne.
Labai nesinorėjo reikštis ir reikšti savo pozicijos šiuo tikrai svarbiu šventiniu laikotarpiu, nesinorėjo nei sau, nei kitiems gadinti nuotaikos (nors, beje, ją ganėtinai pakėlė ir „pirmasis tautinio kostiumo elementas“ Dainų šventės scenografijoje – kaip jis niekam iki to neužkliuvo?) net ir tokia pakankamai jautria tema.
Drąsiai pareiškiu – tikrai nesu šios srities specialistas, žinovas ar juo labiau koks nors kokio nors lygio ekspertas, tad ir vertinti šį logotipą galiu tik kaip eilinis vartotojas. Taigi, man kaip eiliniam vartotojui, be abejo, kyla klausimas – ar tikrai šis ženklas atliepia užsakovų ir kūrėjų lūkesčius, jei norint suprasti, ką jis sako, kokia žinutė jame užkoduota, reikia gana išsamaus išaiškinimo, specialistų paaiškinimo, kūrėjų sumanymo „iššifravimo“?
Palieku atsakymų variantus pasirinkti kiekvienam asmeniškai, bet man, švelniai tariant, klausimų gerokai daugiau ir jie gerokai aštresni bei gilesni, nei šiai dienaiesama atsakymų. Nesiimu nei ginti, nei girti, nei peikti, nei aukštinti, bet noriu tikėti, kad taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, juo labiau kad viešojoje erdvėje jau apstu visokių pamąstymų apie tam tikrus panašumus į jau seniau sukurtus labai jau panašius ženklus.
Pirmiausia, kas man svarbu kaip miesto vadovui – ar tikrai visos procedūros buvo atliktos kaip privaloma ir ar tikrai visos? Ar pakankamai aiškiai buvo suformuota užduotis bei reikalavimai ir, žinoma, atlikto darbo vertinimo kriterijai? Ar kaštai realūs, pagrįsti ir adekvatūs? Ar numatyti saugikliai (ir ar jų pakanka), saugantys nuo plagijavimo ar dar kokių kitų rizikų, kurios gana realios tokio pobūdžio procesuose? Visus šiuos klausimus (o ir dar daugiau) ryt ryte užduosiu administracijos vadovui ir atitinkamų skyrių specialistams ir, gavus aiškius ir argumentuotus atsakymus, tada jau bus galima vertinti situaciją ne pagal emociją bei įspūdį (nors tai taip pat ne paskutinės svarbos dalykai), bet pagal dokumentus, atitikimą sutarties sąlygoms, atsparumo „plagijavimo virusams“ užtikrinimą ir t. t. ir kitus kriterijus.
Nenoriu neįsigilinęs į situaciją kažką „nulinčiuoti“, besąlygiškai pasiduodamas viešai gausiai ir garsiai reiškiamoms abejonėms, priekaištams, kaltinimams, nors reikia pripažinti – visa tai atrodo gana rimta, pagrįsta, argumentuota. Tikrai į visus tuos klausimus, priekaištus, abejones, įtarimus ir kaltinimus turi būti viešai, aiškiai ir be jokių užuolankų atsakyta.
Labai gerbiu menininkus ir kūrėjus, nenoriu kištis į jų kūrybos proceso „virtuvę“ ir kitiems to nerekomenduoju, tai labai subtilūs ir jautrūs procesai (kaip ir tie žmonės), o juo labiau dažnai prisimenant ne taip seniai pasakytus paties popiežiaus Pranciškaus žodžius – „Kas aš toks, kad teisčiau?“
Kita vertus, manau, kad vargu ar įmanoma sukurti kažką tokio, kam visi vienu balsu pritartų ir tai niekam nekeltų nei menkiausio priekaišto, abejonės ar dar ko nors rimtesnio. Prisiminkime kad ir ryškesnius paskutiniųjų dienų „akcentus“ – Laisvės kario (Vyčio) istorija bei vertinimai, Lukiškių aikštės „trileris“, o ir jau paminėtas „pirmojo tautinio kostiumo fragmentas“ Šimtmečio Dainų šventės scenografijoje…
Bet visų svarbiausia suvokus, identifikavus, nustačius klaidą, rasti savyje drąsos (ir pareigos) drąsiai tai pripažinti bei daryti adekvačias išvadas. Ar to reikės? Aiškius, nedviprasmiškus ir tiesius atsakymus tikiuosi gauti netrukus ir apie juos visus turi žinoti visuomenė.
Be išlygų, be nutylėjimų, be pagražinimų.“
Kol vieni diskutuoja bei renka naują ženklą, kiti subtiliai pašiepia naujadarą. Tokios ženklo alternatyvos vakar buvo siūlomos „Facebooko“ profilyje „Menų zona“. „Besigrožėdami naujuoju Klaipėdos ženklu, sukūrėme naująjį ženklo Brendbook’ą. Nors naujojo Brendbook’o šeimininkė yra „Menų zona“, tačiau norime akcentuoti, kad jis priklauso visiems. Skatiname ir skatinsime jį savo komunikacijoje naudoti visus miestiečius, įstaigas bei bendroves“, – juokauja profilio kūrėjai.
Nori pasišiaušti
Trečiadienį Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto patalpose bus surengta diskusija, kur Lietuvos grafinio dizaino asociacijos nariai, gretimų profesijų menininkai bei kiti suinteresuoti asmenys rinksis aptarti naujojo Klaipėdos miesto ženklo bei miesto įvaizdžio formavimo problemų.
„Norime pasišiaušti. Paaiškinti, kad mūsų darže negali dirbti diletantai“, – žodžių į vatą nevyniojo Lietuvos dizainerių sąjungos narys Kęstutis Mickevičius.
Jam keista, kad dabar kalbama apie tai, kad neįrodžius galimo plagijavimo fakto, naująjį ženklą teks palikti ramybėje.
„Bet juk nereikia ir plagijavimo. Gali būti kūrybinė nesėkmė ar originalumo stoka. Pavyzdžiui, dėlioji dėlioji natas ir sudėlioji panašiai, kaip jau buvo. Gali būti ir išsilavinimo spragos ar dar kas nors“, – apie naująjį ženklą kalbėjo diskusijos iniciatorius K. Mickevičius.
Jis svarstė, kad ženklas uostamiesčiui iš viso nereikalingas. Esą pakanka turimo herbo.
„Paprastai pasaulio miestai reprezentacijai naudoja miesto herbus. Visi žino Berlyno mešką, Amsterdamo kryžiukus, Varšuvos merginą-undinę. O kuo blogi miesto herbai? Kadangi aš esu dabartinio Klaipėdos herbo etalono autorius, gal mano nuomonė ir subjektyvi, bet aš propaguoju herbą“, – savo nuomonę išsakė K. Mickevičius.
Diskusijos organizatoriai tikisi, kad joje dalyvaus ne tik meno, politikos atstovai, bet ir valdininkai.
Išsirinks savo
IT versle besidarbuojantys klaipėdiečiai inicijavo naujo Klaipėdos ženklo paieškas. Per parą jie sukūrė naują interneto puslapį logoklaipedai.lt, kur kviečia visus norinčius pateikti savo idėjas, kaip galėtų atrodyti naujasis uostamiesčio ženklas.
„Pamatę talentingų klaipėdiečių norą mylimam miestui sukurti logotipus, nusprendėme šį šansą suteikti. Tai proga ne tik prisidėti prie miesto įvaizdžio kūrimo, bet ir patiems klaipėdiečiams išreikšti savo nuomonę balsuojant ir įrodyti, jog skaidrumas vis dar yra svarbiausia“, – rašoma naujai iškeptojeplatformoje.
Pasak vieno iš šios idėjos autorių Vyčio Radvilos, tikimasi, kad ženklą kurs ne tik profesionalai, bet ir studentai ar kiti meniškos sielos žmonės.
„Mes nekvestionuojame, ar naujai sukurtas ženklas yra geras, ar blogas. Tačiau, mano nuomone, jo kūrimo procesas galėjo būti visiškai kitoks. Dažnai kalbama, kad reikia įtraukti miestiečius į įvairias iniciatyvas, bet realiai tai nėra daroma. Dažnai apeliuojama į finansus. Tad mes ir norime parodyti, kad iniciatyvūs miestiečiai gali veltui per parą sukurti platformą, kiti – pasiūlyti savo idėjas. Susitelkę miestui galime padaryti daug gražių darbų, ir nemokamai. Tad tuos 24 tūkst. eurų Savivaldybė gali panaudoti ir prasmingiau. Klaipėdoje gyvena daug profesionalių menininkų, bet perkame paslaugas Vilniuje, mūsų nuomone, nepagrįstai brangiai“, – sakė V. Radvila.
Pasak jo, antradienį jau buvo sulaukta dviejų pasiūlymų.
„Į platformą įkelsime visus siūlomus ženklus, išskyrus tuos, kurie bus įžeidžiančio turinio. Jau buriame objektyvią profesionalų komisiją, kuri išrinks savo favoritą. Visuomenė taip pat galės balsuoti ir išrinkti savo laimėtoją. Abu daugiausiai simpatijų sulaukę ženklai bus pasiūlyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, o jau jų teisė naudotis tuo ar ne. Valdininkai jau patys tiesiogiai bendraus su darbų autoriais ir patys tarsis, kokia siūlomo ženklo kaina. O gal autoriai norės jį padovanoti? Tai jau jų susitarimo reikalas“, – pasakojo V. Ravila.
Darbai į naują interneto puslapį bus keliami iki rugsėjo 10 dienos, o galutiniai interneto bei komisijos balsavimo rezultatai bus paskelbti rugsėjo 24 d.
Beje, ir ši iniciatyva viešojoje erdvėje jau sulaukė įvairių atgarsių. Pabrėžiama, kad idėjos autoriai susiję su liberalais bei Klaipėdos pilies džiazo festivaliu.
„Mūsų kompanija iš to neturės jokios naudos. Visi mūsų klientai užsienyje, nesame dalyvavę nė viename viešajame konkurse, tad bet kokių interesų paieškos man yra juokingos. Į politiką neisime, aš pats išstojau iš Liberalų sąjūdžio. Taigi neturime jokių užslėptų interesų. Mes tik nemokamai suteikėme platformą, nes jei Savivaldybė būtų pirkusi tokią platformą, vėl būtų išleidusi keliasdešimt tūkstančių“, – aiškino V. Radvila.
Paviešinta alfa.lt