Jaunimas darbo rinkoje: nepasirengę dirbti, o pradėję – nepasirengę likti

Jaunoji karta kelia vis didesnį nerimą darbdaviams. Nauji tyrimai rodo, kad Z kartos pasirengimu dirbti abejoja ir atrankų specialistai, ir patys jaunuoliai. Be to, beveik trečdalis jų per artimiausius dvejus metus planuoja keisti darbą. Anot darbo rinkos specialistų, toks jaunų darbuotojų pasimetimas ir mobilumas rodo vertybinį darbuotojų poslinkį nuo lojalumo prie sąmoningumo. Organizacijoms – tai ženklas tapti dar lankstesnėms ir prisiimti didesnę atsakomybę už jaunų talentų ugdymą.

Nauja personalo tyrimų kompanijos „Criteria“ pasaulinė ataskaita atskleidžia, kad tik vienas iš dvylikos samdančių specialistų mano, jog Z karta (iki 28 m.) turi reikiamų įgūdžių ir nusiteikimo darbui. Abejonių dėl savo gebėjimo sklandžiai įsilieti į profesinį gyvenimą turi ir patys jaunuoliai – tik 24 proc. absolventų tiki, kad yra pasiruošę pradėti karjerą.

„Tai, kad tiek darbdaviai, tiek pati jaunoji karta abejoja savo pasirengimu darbui, rodo didėjantį atotrūkį tarp jaunuolių išsilavinimo ir greitai kintančių organizacijų poreikių“, – teigia Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas. „Darbdavių vaidmuo čia tampa vis svarbesnis – organizacijos turi imtis iniciatyvos ir padėti jaunimui įsilieti į darbo rinką ir joje augti: kurti įtraukiančias įvedimo programas, suteikti mentorystę, suteikti erdvės eksperimentuoti ir mokytis darbe. Būtent tokios iniciatyvos šiandien tampa stiprių darbdavių bruožu“, – sako jis.

DI jaunimui kelia iššūkius, kurių ankstesnės karto nejuto

Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto (DI) plėtra iš esmės pakeitė darbo rinkos struktūrą, o labiausiai tai jaučia jaunosios kartos darbuotojai. Dalis užduočių, kurios anksčiau būdavo laikomos gera karjeros pradžia – pavyzdžiui, administracinis darbas, duomenų suvedimas, klientų aptarnavimas ar pradinio lygio analitinės pozicijos – šiandien vis dažniau automatizuojamos. „Tai reiškia, kad dar tik žengiančiam į darbo rinką žmogui tampa sunkiau rasti vietą, kur jis galėtų „pasimatuoti“ profesinį pasaulį“, – sako R. Bagdonas.

DI plitimas sąlygoja ir naujus reikalavimus: darbdaviai tikisi kūrybiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimo dirbti su technologijomis ir emocinio atsparumo. Dėl to Z kartos atstovai neretai susiduria su paradoksu: iš jų tikimasi brandos ir patirties, kurios įgyti tampa vis sudėtingiau.

Darbus keičia kaip kojines, tačiau ne dėl lojalumo trūkumo

Darbdaviai taip pat nerimauja ir dėl dažno jaunų žmonių darbo keitimo. „Deloitte 2025 Gen Z & Millennial Survey“ duomenimis, beveik trečdalis Z kartos atstovų (31 proc.) teigia planuojantys keisti darbdavį per artimiausius dvejus metus. Tą patį sako ir 17 proc. tūkstantmečio kartos (29-44 m.) atstovų.

„Tokią Z kartos elgseną lemia ne siekis išlaikyti nepriklausomybę ir ne amžius, kaip dažnai manoma, o dabartinės darbo rinkos kontekstas. Tai, kad jauni darbuotojai tiesiog nenori įsipareigoti – mitas“, – aiškina R. Bagdonas.

„Deloitte“ tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė dirbančiųjų iki 44 m. amžiaus gyvena nuo algos iki algos. Todėl, R. Bagdono teigimu, jaunesni darbuotojai jaučiasi finansiškai nesaugūs ir darbo keitimas jiems yra galimybė kurti savo materialinę gerovę.

Visgi ne vien tik atlyginimas skatina Z ir tūkstantmečio kartos darbuotojus keisti darbą. „Darbas nebėra garantuotas visam gyvenimui, kaip buvo anksčiau, tad darbuotojai turi natūralų norą, kad to darbo vertė būti aiški jau šiandien, o ne po dešimtmečio. Be to, šie darbuotojai augo socialinių tinklų epochoje, kur kitų pasiekimai – kaip ant delno. Todėl visi žino, kad ir įmonės, ir karjera gali būti prasminga, tvari, įkvepianti. Tokius pat lūkesčius jauni žmonės kelia ir darbdaviams, ir sau bei savo karjerai. Taigi tai ne kartų konfliktas – tai naujas darbo santykių etapas“, – teigia R. Bagdonas.

Rūpi ne tik pinigai: svarbu prasmė bei aplinkosauga

Daugiau nei pusė jaunesnių darbuotojų rinkdamiesi darbą įvertina jo prasmingumą, teigiama „Gen Z & Millennial Survey“ tyrime. O tie, kurių darbas šio jausmo nesuteikia, dažnai siekia gero atlyginimo bei palankaus darbo ir asmeninio gyvenimo balanso tam, kad prasmingus dalykus galėtų veikti laisvu laiku.

Tyrimo duomenimis, jauni specialistai iš darbdavių reikalauja rimčiau pažiūrėti ir į aplinkosaugą, kuri šio amžiaus žmonėms kelia nerimą. Du iš dešimties Z ir tūkstantmečio kartos darbuotojų prieš priimdami darbo pasiūlymą pasidomi organizacijos aplinkosaugine politika. Beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų teigia, kad jie patys arba jų kolegos aktyviai spaudžia darbdavį imtis aplinkosaugos veiksmų, o vienas iš dešimties dėl įmonės požiūrio į aplinkosaugą netgi ryžosi pakeisti darbą.

„Gen Z & Millennial Survey“ tyrimo duomenimis, kelis darbdavio privalumus jaunoji karta vertina daug labiau, nei vyresni darbuotojai. Jiems kur kas labiau nei kitiems rūpi vertybinis jų bei darbdavio suderinamumas, psichinė sveikata ir įtaka organizacijos sprendimams. Darbdavius, kurie rodo dėmesį šioms sritims, jaunesni žmonės yra labai linkę rekomenduoti kitiems.

R. Bagdono teigimu, jaunosios kartos darbuotojai iš darbdavių tikisi daug, tačiau jų lūkesčiai atspindi tai, ko trokšta visi darbuotojai, nepaisant amžiaus. Tai yra – prasmingo darbo vertybiškai sąmoningose organizacijose, lankstumo, kuris leidžia derinti profesinius ir asmeninius tikslus, galimybių mokytis ir tobulėti, bei teisingo atlygio ir sąlygų.

„Nors visus šiuos aspektus įgyvendinti vienu metu nėra paprasta, būtent tie darbdaviai, kurie geba įsiklausyti, įtraukti ir prisitaikyti prie naujų poreikių, ilgainiui sukuria geresnę darbo aplinką visiems, ne tik jaunesnėms kartoms. Tokios organizacijos tampa lankstesnės, labiau įsitraukusios ir pasirengusios ateities pokyčiams“, – teigia jis.