Ilgaamžė moko: gyvenime svarbiausia nelaikyti pykčio, branginti tai, ką turime, ir mylėti žmones
Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, seniūnijos socialinės darbuotoja Danutė Lukauskienė bei Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos klebonas Stasys Šlepavičius sveikino 90-ąjį jubiliejų švenčiančią Irena Liaudanskienę.
Irena Liaudanskienė – išskirtinė moteris. Ilgus metus dirbusi mokytoja, ji ir šiandien aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, o aplinkinių labiausiai vertinama už gebėjimą dalytis, dovanojamą gerumą ir meilę žmonėms. Ilgaamžė visus atvykusius pasitinka atvira širdimi: „Svečias namuose – Dievas namuose“, – sako ponia Irena ir energingu žingsniu skuba visų apkabinti ir pasveikinti atvykus. „Aš taip noriu, kad visiems čia apsilankiusiems būtų gera, kad išvyktų tik su gera nuotaika ir geromis mintimis“, – greitakalbe beria ilgaamžė. Nuo veido nedingstanti šypsena, neišpasakyta energija, aštrus protas, greiti judesiai ir netylantys pasakojimai verčia suabejoti – ar tikrai senolei jau 90? Irena juokiasi: „Tikrai nesijaučia, kad jau tiek metų“.
Ilgaamžė – pamaldi moteris, kuri su niekuo Endriejave nėra susipykusi, visus myli ir stengiasi blogo neprisiminti ir apie tai net nekalbėti. Prisiminti, pasak ponios Irenos, reikia tik gerus dalykus ir džiaugtis tuo, ką turime. „Puikiai atsimenu pirmuosius klebono pamokslus, kai jis atvyko į Endriejavą prieš beveik porą metų. Man jie taip tiko ir patiko! Pagrindinės mintys buvo tokios: mokykimės gyventi be pykčio, branginkime tai, ką turime, mylėkime žmogų tokį, koks jis yra. Na, ar ne taip reikia gyventi?“, – retoriškai klausia 90-metė.
Ir iš tiesų senolė gyvenimą gyvena taip, kad geru žodžiu ją mini visi sutikti. Iškalbi moteris – buvusi lietuvių kalbos mokytoja, kurią ne tik jos, bet ir jos amžinąjį atilsį vyro, buvusio matematikos mokytojo, auklėtiniai lanko iki šiol. Itin gėles mėgstanti ponia Irena buvo viena pirmųjų savo gatvelėje pradėjusi puoselėti savo aplinką, auginti gėlės, daug gėlių ji padovanojusi ir seniūnijai, žmonėms, todėl net ir gatvė dėl ilgaamžės pomėgio bei išpuoštos sodybos buvo pavadinta Gėlių gatve.
Ponia Irena mėgsta žvėrieną, žuvį, stengiasi sveikai ir kokybiškai maitintis, taip pat kiekvieną rytą ilgaamžė daro mankštą – po 300 kartų judina visus sąnarius! Ilgaamžė lankosi bažnyčioje, dienos centre. Tačiau, ko gero, ne tai senolės ilgaamžiškumo priežastis. Nuoširdi meilė aplinkiniams, gerumas kiekvienam, atvira širdis, artimųjų meilė bei pagarba, pozityvus požiūris – tai lemia, kad senolė 90-metį pasitinka švytinti, energinga bei su begaliniu džiugesiu.
Iš Jokūbavo kilusi, Endriejave mokytojavusi ir čia visą gyvenimą gyvenanti ponia Irena dorai užaugino 2 vaikus, tvirtas vertybes skiepijo 3 anūkams bei meilę dalina 2 proanūkėms. Geriausiai ilgaamžės meilę, skirtą artimiesiems, bei tai, kokią įtaką ji padarė jų gyvenimui, vaikų, anūkų ir proanūkių senolei skirti žodžiai: „Tavo širdis kaupė, dalijo, saugojo meilę, kurios užteko visiems. Visi mūsų rūpesčiai tavo širdyje ištirpo, visas mūsų džiaugsmas tave dar labiau džiugino. Atrodo, jog tavo besikeičiantis amžius turėtų priversti skųstis, guostis, nerimauti. Tačiau tu esi paguodos upė, nerimą išsklaidanti saulė. Tegul Dievas tau atlygina už visą tą šviesą, kurią skleidi aplink save, tegul kiekviena diena tau neša laimę ir sėkmę savo delnuose.“
Linkime poniai Irenai išlikti tokiai pat energingai, išmintingai, ir toliau skleisti aplink save meilę ir gėrį, linkime sveikatos ir Dievo palaimos!
Ernesta Strakšytė