„Hommage à Čiurlionis“: A. Malcio ir E. Stundytės mintys apie Čiurlionį, metų programą

Balandžio 26 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) įvyks pasaulinė vieno ryškiausių Vyriausybės kuruojamos programos „Čiurlioniui 150“ renginių premjera – šokio spektaklis „Hommage à Čiurlionis“. Šį dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakarą bus pristatytas choreografės Editos Stundytės vienaveiksmis šokio spektaklis „PraRegėjimai“, sukurtas pagal kompozitoriaus Arvydo Malcio muziką. Antrojoje renginio dalyje žiūrovai išvys M. K. Čiurlionio kūrybiniu palikimu paremtas miniatiūras, kurias sukūrė šeši choreografais tapę KVMT baleto artistai: Bernat Blay Bosch, Elly Bruno, Aurora Ruvoletto, Roman Semenenko, Mantas Ūsas ir Daria Verovka. Artėjant „Hommage à Čiurlionis“ premjerai, spektaklio autoriai dalinasi savo mintimis apie laukiamą šokio vakarą, Čiurlioniui dedikuotos metų programos vertę ir šios asmenybės vidinį pasaulį, kupiną žmogiško gerumo ir begalybės šviesos.

„PraRegėjimuose“ – ne tik Čiurlionis

Pirmoji renginio dalis pavadinta „PraRegėjimais“, nes, pasak E. Stundytės, kiekvieno menininko kūryba prasideda nuo sumanymo, tam tikros vizijos ar regėjimų. „Vizualiniame pavadinimo variante išskiriu dvi raides „ra“ – senovės Egipto mitologijoje tai ne tik Saulės dievas, bet ir vienas svarbiausių dievų, dievas kūrėjas, simbolizuojantis dvasinę šviesą ir intelektą. Saulė – vienas iš elementų, nuolat pasikartojančių Čiurlionio kūryboje“, – sako ji.

Vis dėlto, E. Stundytės baletas – ne tik apie Čiurlionio praragėjimus ir vizijas. „Mano spektaklis yra ne tik apie Čiurlionį, bet apskritai apie tikrą menininką, todėl šokiu ir judesiais bandau perteikti menininko išgyvenimus kūrybinio proceso metu ir jo jausmus sutikus mylimąją. Tai ir yra didžiausias sunkumas – kaip perteikti tai, kas dedasi genialaus žmogaus viduje. Spektaklyje nenaudojame jokių Čiurlionio darbų, sprendimai yra abstraktūs“, – pasakoja choreografė.

„Manau, kad šokio spektaklis padės geriau atskleisti ir pajausti tą menininko būseną, jo kūrybos ieškojimo alkį, savęs atsižadėjimą vardan kūrybos, savęs pasmerkimą vienišumui“, – priduria A. Malcys.

Antroje dalyje – gilus jaunųjų kūrėjų žvilgsnis į Čiurlionį

Renginio pradžioje į abstraktų menininko vidinį pasaulį pakviesti žiūrovai antrojoje spektaklio dalyje pamatys užsienio kūrėjų sukomponuotas konkrečių Čiurlionio kūrinių interpretacijas.

Projekto dalyvis ispanų šokėjas B. B. Boch sako, kad jo kompoziciją įkvėpė antrasis paveikslas iš ciklo „Laidotuvių simfonija“. „Tai, kaip Čiurlionis transcendentiniu ir šiltu būdu perteikia žmogaus paskutinį saulėlydį, įkvėpė mane naujai interpretuoti šią perėjimo į anapusybę, mirties akimirką – ne kaip kažką bauginančio, bet kaip gražų reiškinį. Per susitaikymą su mirtimi galima rasti vidinę ramybę, – sako jis. – Savo choreografijoje vaizduoju moterį gyvenimo pabaigoje. Ją lydi trys vyrai, simbolizuojantys mirtį. Kartu jie keliauja per jos paskutinį saulėlydį. Tai nėra pabaiga, o virsmo momentas.“

Kita KMVT šokėja, iš Ukrainos atvykusi Daria Verovka, savo kompozicijai pasirinko gerai žinomą paveikslą „Ramybė“. „Jame kalno papėdėje regime akis, žvelgiančias į ramų vandenį, kuriame atsispindi kalnas. Šio paveikslo įkvėpto mano kūrinio pavadinimas – „Vidujinis žvilgsnis“, jis kviečia pažvelgti į savo vidų ir išvysti savo tikrąjį „aš“, – pasakoja Daria. – Kompozicijos idėja kilo iš minčių apie tai, jog kiekvienas žmogus, kaip žinome iš psichologijos, turi savo šešėlinę pusę – pasąmonę. Tik pripažindamas, priimdamas ir išmokdamas su ja sugyventi, žmogus pasiekia harmoniją su savimi ir pasauliu, galiausiai atrasdamas ramybę. O tai ir yra tiesioginė nuoroda į paveikslo pavadinimą.“

Skirtingos kūrėjų patirtys – nuo pirmo pasimatymo su Čiurlioniu iki dešimčių darbų

Daugeliui antrosios šokio vakaro dalies kūrėjų jų kompozicijos buvo pirmas susitikimas su Čiurlionio kūryba. Tačiau E. Stundytei ir A. Malciui jo kūryba – gerai pažįstama.

„Čiurlionį kaip dailininką ir kompozitorių pažinojau nuo vaikystės, vienaip ar kitaip teko susidurti su jo darbais, mano mėgstamiausi yra jo vėlyvieji paveikslai. Dabar, statydama spektaklį, labiau pažinau Čiurlionį kaip žmogų, kaip asmenybę, jo santykius su Sofija. Jis buvo tikras menininkas, visiškai atsidavęs savo veiklai ir nepaprasto gerumo žmogus. Tai labai įkvepia“, – sako E. Stundytė.

Malcys pasakoja, kad yra redagavęs ir instrumentavęs daugiau kaip 10 Čiurlionio kūrinių: nuo preliudų styginių ir simfoniniam orkestrui iki „Pasaulio sutvėrimo“ – stambaus, valandos trukmės ciklo simfoniniam orkestrui. Vien šiais jubiliejiniais metais klausytojai galės išgirsti net keturis didelės apimties Čiurlioniui dedikuotus darbus: pagal išlikusį kompozitoriaus klavyro eskizų juodraštį sukurtą Čiurlionio simfonijos nr. 2 „Lietuviška pastoralinė“ instrumentuotę, dabar rašomą simfoninį opusą (premjera įvyks „Gaidos“ festivalio metu), šiuo metu repetuojamus „PraRegėjimus“ ir A. Malcio su kolegomis Mykolu Natalevičium, Mantautu Krukausku ir „Operomanijos“ komanda kuriamą įsivaizduojamą Čiurlionio operą „Jūratė“ – išpildytą M. K. Čiurlionio svajonę pagal žmonos Sofijos libretą sukurti pirmąją lietuvišką operą.

„Visi darbai didelės apimties, labai žanriškai skirtingi, savaip sudėtingi, bet ir įdomūs“, – savo patirtimi dirbant su Čiurlionio kūryba dalinasi A. Malcys.

Ar ne per daug Čiurlionio renginių?

Paklausti, ką mano apie Čiurlionio metų programą, E. Stundytė ir A. Malcys džiaugiasi tokia renginių gausa ir net teigia matantys Čiurlionio kūrybos sklaidos užsienyje trūkumą.

„Renginių gausa, tikriausiai, nėra blogas dalykas, nes kiekvienas jų gali atskleisti ką nors naujo, netikėto, ir kiekvienas lankytojas ar žiūrovas gali rasti sau artimesnę versiją“, – sako E. Stundytė.

„Manau, kad renginių apie Čiurlionį, ypač užsienyje, yra per mažai. Juk jis mūsų kaimynų yra vis dar per mažai žinomas“, – sako A. Malcys. Vis dėlto, kompozitorius būgštauja, kad dalis programos renginių nebūtų tik vienkartiniai atlikimai, skirti pasipelnyti ar suorganizuoti tik tam, kad būtų įvykę. „Jubiliejinė programa savo kiekybe tikrai atrodo įspūdingai, o ar visi renginiai, kūriniai, turės išliekamąją vertę, parodys tik laikas“, – priduria jis.

„Mano manymu, itin prasmingi yra senųjų filmų apie Čiurlionį (A. Žebriūno, A. Dausos ir R. Verbos) restauravimai, – savo atradimais Čiurlionio metų programoje dalinasi A. Malcys. – Knygų mugėje ilgai varčiau įspūdingą Antano Andrijausko dviejų tomų knygą apie Čiurlionio kūrybos palikimo problemas. Taip pat įspūdingi  virtualios realybės animaciniai filmai „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Manau, kad tikrai daug šiam jubiliejui sukurtų kūrinių suras savo gyvenimą mūsų širdyse. Mokėkim džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turim. Mums to dar, deja, trūksta…“

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.