Gydytoja įspėja: peršalus griebtis antibiotikų – didelė klaida
Atvėsus orams daugelis imame dažniau sirgti peršalimo ligomis, o pasireiškus pirmiesiems nemaloniems simptomams neretai griebiamės antibiotikų. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad šie vaistai toli gražu ne visuomet yra tinkamas pasirinkimas. Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, todėl jų vartojimas virusinių ligų, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, atveju ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti.
Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai, todėl antibiotikų vartojimas iškart būtų netikslingas. Jie skiriami tik tada, kai nustatomas bakterinis sukėlėjas arba įtariama, kad virusinė infekcija komplikavosi į bakterinę.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rimvydė Bliūdžiuvienė sako, kad apie bakterinę infekciją gali išduoti specifiniai ligos simptomai – aukštas, virš 38 °C, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris paras, arba atkaklus karščiavimas, kai net sumažinus temperatūrą išlieka intoksikacijos požymiai – didelis bendras silpnumas, vangumas. Taip pat tai gali būti progresuojantis kosulys ar dusulys.
„Žinoma, kai kurios infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19, gali pasireikšti panašiais simptomais kaip ir bakterinė infekcija, todėl diagnozei patvirtinti rekomenduojama atlikti laboratorinius tyrimus“, – pabrėžia R. Bliūdžiuvienė.
Svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų
Medikė taip pat akcentuoja, kad gydytojui paskyrus gydymą antibiotikais labai svarbu užbaigti visą numatytą kursą. Kai antibiotikai vartojami savo nuožiūra, nebaigiamas visas gydymo kursas ar nesilaikoma paskirto vartojimo režimo, didėja bakterijų atsparumo rizika ir mažėja gydymo veiksmingumas.
„Pagrindinė visame pasaulyje auganti problema – bakterijų atsparumo antibiotikams didėjimas. Nebaigus vartoti paskirto antibiotikų kurso gali išlikti atsparesnės bakterijos, kurios susidarius palankioms sąlygoms vėl išveši, o dažniausiai taikomi antibiotikai tampa nebeveiksmingi. Dėl nebaigto gydymo taip pat gali dažniau pasikartoti ligos atkryčiai“, – tvirtina R. Bliūdžiuvienė.
Ji taip pat priduria, kad vartojant antibiotikus labai svarbu išlaikyti vartojimo intervalus – kas 8 ar 12 valandų, kaip paskyrė gydytojas.
Antibiotikai turi ir šalutinių poveikių
Nereikia pamiršti, kad antibiotikai imuninę sistemą paveikia netiesiogiai – išnaikindami bakterijas sutrikdo mikrobiotą. Medikė pastebi, kad antibiotikai nesirenka: jie naikina tiek blogąsias, tiek gerąsias bakterijas.
„Dėl to dažnai išsivysto mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas, suprastėja žarnyno gleivinės barjerinė funkcija, susidaro palankios sąlygos patogeninių bakterijų išvešėjimui. Svarbu jau antibiotikų vartojimo metu valgyti visavertį, lengvai virškinamą maistą, praturtintą skaidulomis ir probiotikais. Probiotikus galima vartoti ir iš vaistinės arba rinktis raugintą maistą, fermentuotus gėrimus, jogurtus. Pagrindinis tikslas – „iššluotą“ organizmą papildyti gerosiomis bakterijomis ir maistu joms, kad būtų atkurta mikrobiota“, – pataria „Antėja“ gydytoja.
Medikė taip pat pabrėžia, kad susirgus bakterinėmis infekcijomis pirmiausia reikia netrukdyti organizmui sveikti – ligos metu daugiau ilsėtis ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, nes karščiuojant skysčių poreikis padidėja.
„Norint padėti organizmui greičiau pasveikti, galima gerti čiobrelių, raudonėlių, šeivamedžių, ežiuolių ar juozažolių arbatą, o mitybą praturtinti lietuvių mėgstamu česnaku, svogūnais, ciberžole, juodaisiais pipirais, gvazdikėliais ar imbieru“, – sako R. Bliūdžiuvienė.