Fotografijų apie E. Nekrošiaus kūrybą paroda Šiluvoje

Teatras, tai ne tik uždanga ir „juodosios dėžutės“ scena. Teatras, tai nesibaigiantis kūrybos procesas, apjungiantis skirtingus žmones, skirtingus kūrėjus, veikiantis, dažnai, paradoksaliame laike – tarp praeities bei „čia ir dabar“ akimirkos. Galbūt todėl šio meno kūrėjai nuo Antikos laikų užimdavo ryškias pozicijas, ne visada teigiamas ir numylėtas, tačiau visada svarbias valstybės, pasaulio ir žmogaus suvokimo kontekste.

Tačiau ar galima, it Gėtės „Fauste“ įamžinti akimirką krisle sušukus „Sustok akimirka žavinga!“? Kaip paliesti teatro šerdį ir ją išsaugoti ne tik atsiminimų formatu? Ne, toli gražu ne tik dokumentacija, tačiau akimirkos sustabdymu bei teatrinės gyvybės ir savotiškos metafizikos atskleidimas matomas Dmitrijaus Matvejevo parodoje „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“. E. Nekrošiaus teatras, tai teatras, kuris visada egzistavo savotiškoje anapusybėje gaubiamas susižavėjimo šalyje, kurioje ne visada atsirasdavo vietos spektakliams. Tačiau režisierius ir jo komanda kūrė įvairiomis sąlygomis ir gausius širdies ir kūrybinius klodus sudėdavo nesvarbu kur rodomam spektakliui – ar didžiosiose pasaulio scenose, ar mažučiame Šiluvos miestelyje.

Parodos autorius D. Matvejevas pabrėžia, jog nėra tik teatro fotografas, nors teatro pasaulis neabejotinai, jį laiko vienu geriausių. Tačiau turbūt būtent tas universalus pasaulio žvilgsnis, o taip pat ir teatrinis objektyvo jautrumas, leido itin tiksliai, o tuo pat metu ir jautriai praskleisti Nekrošiaus teatro uždangą. Autorius yra nuoširdus: „Nekrošius nemėgo užkulisių repeticijų fotografavimo. Žvelgė į tai, kaip į būtinybę. Tačiau fotografuoti Nekrošiaus kūrybą nebuvo sunku, nes viskas jo teatre labai gražu. Vaizdai savaime gražūs.“ Paklausus apie mėgstamiausią spektaklį D. Matvejevas beveik negalvojęs atsako – „Hamletas“. Gal todėl parodoje gausu „Hamleto“ scenų? O gal tai tik dar viena begalinio grožio išraiška, nes foto objektyvas įamžino akimirkas iš Danijoje rodyto spektaklio, kuriame, anot autoriaus, net pati gamta rodės įsitraukė į vaidinimą: „scenose, kuriose lijo, ėmė lyti ir iš dangaus. Arba prietema, kuri atsirado natūraliai besileidžiant saulei.“ Tad nepaprastas teatro pasaulis užpildė kasdienybę ir kažin ar tas gijas lengvai be atriši.

Rugpjūčio 1 d. 16 val. teatras „Meno fortas“ be jau tradicija tapusio spektaklio Šiluvoje, Šiluvos teatro bienalės metu kvies pažvelgti ir anapus Nekrošiaus teatro uždangos. Šįkart žiūrovai bus prakalbinami fotografijų pagalbą, kuriose atsiskleidžia nepaprastas Režisieriaus kurtas grožis. Piligrimų informacijos centre susitiksime E. Nekrošiaus teatrą, su dėkingumu, kurį atiduoda gimtoji vieta, su nostalgija, kuri leidžia jausti gyvuojantį Režisieriaus teatrą mažučiame Lietuvos miestelyje, su tikėjimu, kuris neatskiriamas nuo Šiluvos.  Kviečiame drauge su Šiluvos teatro bienale peržengti teatro scenos ir laiko ribas, pažvelgti į paliktus kūrėjo pėdsakus ne tik teatro pasaulyje, tačiau ir vietos bendruomenėje bei dvasioje.

Dmitrijaus Matvejevo paroda „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“ (parodos organizatorius teatras „Meno fortas“)

Vieta: Piligrimų informacijos centras M. Jurgaičio g. 17, Šiluva

Laikas: rugpjūčio 1 d.16:00 val.

Renginio organizatorius: Raseinių rajono kultūros centras

Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba

Projektą globoja: Raseinių rajono savivaldybė