Ekspertas atsako į 3 dažniausiai užduodamus klausimus dėl paspirtukų

Elektriniai paspirtukai pastaraisiais metais Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, tapo neatsiejama eismo dalimi. Tiesa, jų naudojimas visuomenėje kelia nemažai klausimų dėl saugumo bei eismo taisyklių laikymosi. Ekspertas išsamiai atsako į tris dažniausiai pasitaikančius klausimus, su kuriais susiduria tiek nauji, tiek patyrę paspirtukų vairuotojai.

Ar privaloma dėvėti šalmą?

Pasak draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo produktų departamento vadovo Andriaus Dambrausko, šiuo metu šalmą privalo dėvėti visi jaunesni nei 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, o vyresniems nei 18 metų šalmas būtinas tik važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.

Tačiau ekspertas primena, jog nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią visi elektrinių paspirtukų vairuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus ar važiavimo vietos, privalės visada dėvėti ir užsisegti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.

„Šis reikalavimas atsirado siekiant sumažinti sunkių traumų riziką ir užtikrinti, kad kiekvienas paspirtuko vairuotojas būtų kaip įmanoma labiau apsaugotas. Pastebime, kad net ir važiuojant nedideliu greičiu incidentai dažnai baigiasi rimtomis traumomis, todėl šalmas netrukus ir įstatymiškai taps būtina saugumo priemone“, – pabrėžia A. Dambrauskas.

Nuo kitų metų nuomojant elektrinę mikrojudumo priemonę, šalmą privalės suteikti nuomotojas. Tiesa, A. Dambrauskas pataria neapsiriboti tik privalomais reikalavimais – šalmas turėtų būti dėvimas visada, nesvarbu, ar važiuojama nuomotu, ar nuosavu paspirtuku, trumpą, ar ilgą atstumą, o pasirinkus kokybišką ir tinkamai prigludusį šalmą, galima išvengti rimtų sužalojimų.

Kuria kelio dalimi važiuoti?

Vairuotojai neretai užmiršta, kad elektriniu paspirtuku ne tik galima, bet ir privaloma važiuoti jiems skirta infrastruktūra – dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių gatvėmis arba dviračių juostomis. Jei tokios infrastruktūros nėra, leidžiama važiuoti kelkraščiu, tačiau tik tuo atveju, jei gatvėje greitis yra ne didesnis nei 50 km/val.

„Šaligatvis turėtų būti kraštutinė alternatyva, nes jis skirtas pėstiesiems. Todėl važiuojant juo būtina pasirinkti artimą pėstiesiems greitį ir laikytis saugaus atstumo. Praktika rodo, jog dažniausiai nelaimingi atsitikimai kyla būtent šaligatviuose, kai paspirtukininkai važiuoja per greitai ir kelia pavojų pėstiesiems“, – akcentuoja A. Dambrauskas.

Taip pat svarbu žinoti, kad kertant važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, nuo paspirtuko būtina nulipti ir jį persivesti, nebent perėjoje įrengta dviračių pervaža. Ekspertas pataria visada planuoti maršrutą iš anksto ir rinktis saugiausią kelią, vengti judrių gatvių bei laikytis visų Kelių eismo taisyklių.

„Be to, prieš kiekvieną kelionę rekomenduojama įsitikinti, kad paspirtukas yra techniškai tvarkingas, tinkamai veikia jo stabdžiai ir signalizacija, o važiuojant – būti atidiems, ypač sankryžose ir prie pėsčiųjų perėjų“, – priduria specialistas.

Ar privaloma apdrausti asmeninį elektrinį paspirtuką?

Nuo 2023 metų pabaigos Lietuvoje įsigaliojo privalomas civilinės atsakomybės draudimas elektriniams paspirtukams, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 25 km/val. arba kurių svoris viršija 25 kg ir greitis viršija 14 km/val.

„Draudimas yra būtinas, nes paspirtuko vairuotojas gali padaryti žalos ne tik kitam eismo dalyviui, bet ir jų turtui. Vidutinė nuostolių suma, kurią tenka atlyginti dėl paspirtuko sukeltos žalos, siekia apie 1 300-1 500 eurų. Neturint draudimo, šias išlaidas tektų padengti iš savo kišenės“, – pabrėžia Andrius Dambrauskas.

Tad draudimas užtikrina, kad nukentėjusysis gaus žalos atlyginimą, o kaltininkas išvengs didelių finansinių nuostolių. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir gaisrų atvejai, susiję su paspirtukų baterijų įkrovimu.

„Tam, kad paspirtuko krovimo metu kilęs gaisras būtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu, svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir naudoti paspirtuką pagal paskirtį. Jei gaisras kyla uždaroje patalpoje, pavyzdžiui, bute ar garaže, draudimo bendrovė atlygina ir trečiųjų asmenų patirtą žalą“, – paaiškina ekspertas. Jis pataria paspirtuką krauti tik tam skirtose vietose, nepalikti jo be priežiūros ir reguliariai tikrinti baterijos būklę.

Dambrauskas pabrėžia, kad saugumas kelyje visad prasideda nuo sąmoningo, atsakingo elgesio ir taisyklių laikymosi.

„Tačiau net ir laikantis visų reikalavimų, nelaimės gali nutikti, todėl draudimas yra svarbi priemonė, padedanti apsisaugoti nuo finansinių nuostolių ir užtikrinti ramybę kelyje. Kiekvienas paspirtuko vairuotojas turėtų ne tik išmanyti Kelių eismo taisykles, bet ir rūpintis savo bei kitų saugumu“, – teigia jis.