Edukacinė – pažintinė – pramoginė kelionė „Dovana Lietuvai“
Šie metai mums visiems yra labai iškilūs- švenčiame Lietuvos šimto metų gimtadienį. Įprasmindami sukaktį, Paliepių seniūnijos kaimų bendruomenės inicijavo idėją- pakeliauti po Lietuvą, surasti istorinę vietovę, kurioje Paliepių seniūnijos seniūnė iškilmingai įteiktų trispalves septyniems bendruomenių pirmininkams. Tai dovana už jų iniciatyvas, už bendruomenių telkimą bendram tikslui, už aplinkų puoselėjimą, už kultūrinę veiklą.
Vos tik pradedi galvoti į kurią pusę Lietuvos šiandien norėtųsi nuvažiuoti, iš karto kyla begalė minčių: visur įdomu, visur gražu… Todėl pirmą bendrą Paliepių seniūnijos atstovų kelionę pradėjome nuo šalia esančių dviejų rajonų.
Vos tik persikėlus per senolį Nemuną, netrukome pasiekti nuostabųjį Gelgaudiškio dvarą. Mus pasitikusi dvaro ponia, svetingai priėmė, pasakodama dvaro istoriją supažindino su unikalia rūmų puošyba (secesija) ir su 19-20 a. pradžios gyvenimo būdu dvare. Vedant pažintinę ekskursiją salėje pasitiko ir antroji dvaro ponia, kuri pakvietė pasimokyti nuotaikingų dvaro šokių . Tai šokiai, kurių choreografija nesudėtinga, jie pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms. Šio dvaro aplinka puikiai derėjo iškilmingai ceremonijai. Visos septynios kaimų bendruomenių pirmininkės su seniūne R. Spurgienė įsiamžino istorinei nuotraukai, o visi drauge dvaro terasoje gardžiavomės puodeliu kavos. Palikę suvenyrą dvaro šeimininkams, išvykome į Jurbarko rajoną- Kidulius, į svečius pas vyndarį Juozą Vilkenį. Galbūt skaitydami pagalvosite kažką nederamo, tačiau…Natūralūs vynai yra bendravimo, o ne svaiginimosi priemonė. Mes paragavome pienių vyno. Taip, to garsiai dainomis apdainuotojo pienių vyno, kuris kvepia laukais, pievomis, pavasario dvelksmu. Kurio paragavus pajutome švelnų vėjo šiurenimą ir mintimis nusikėlėme į geltonais žiedais pasipuošusias pievas. Juozas Vilkenis, šios kavinės ir vyno daryklos savininkas buvo pasirengęs pakalbinti kiekvieną ir papasakoti apie vyną. Įdomi buvo ir Juozo filosofija. Juozas gamina baltą pienių vyną, šešių rūšių uogų raudonąjį vyną, juodųjų serbentų raudonąjį vyną ir rožinį vyną su mėta.
Netrukus laukė dar viena kelionės dalis, tai Sudargas. Niekur nepamatysi Lietuvoje tokios panoramos. Tai piliakalnių kompleksas prilygstantis, o galbūt net ir lenkiantis esantį Kernavėje. 5 stačiašlaičiai piliakalniai, išsidėstę palei Nemuno upės tėkmę ir nuo savo viršūnių atveriantys pakerinčius vaizdus į Nemuno vandens platybes bei jo kito kranto tolius, iš tiesų buvo verti visų keliautojų dėmesio. Čia taip pat buvome laukiami, nes mus pasitiko Sudargo bendruomenės pirmininkė Alberta, kuri atvėrė didžiulį savo istorijos žinių lobyną. Ji pasakojo, kad ir dabar čia gyvena žmonės, nuoširdžiai mylintys savo kraštą ir siekintys kultūrinio ir ekonominio gyvybingumo. O prie šių siekių aktyviai prisideda bendruomenė. Būsite kur netoli, būtinai aplankykite šią gražią vietą.
Diena teikiant Lietuvai dovaną, buvo nuostabi: kupina naujų potyrių, kupina pažinčių, gerų jausmų, stiprinamos bendrystės. Nuotaikingai kelionę baigėme išpasakodami iš ryto gautas užduotis, sakydami palinkėjimus ir pareiškę norą keliauti ir renginiuose susitikti dažniau.
Raseinių rajono savivaldybės informacija
Reklama: lagaminaivisiems.lt