Centralizuotos šilumos tiekėjai: turi būti svarbu ne tik pelnas

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka pataikauja privataus kapitalo nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG), teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).

Ši tvarka, anot LŠTA, iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas Lietuvos šilumos ūkyje ir gali sudaryti sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje bei uždirbti didelį pelną. Siekiant išvengti skaudžių padarinių šilumos ūkiui ir šilumos brangimo vartotojams, LŠTA siūlo atidėti ir koreguoti VKEKK tvarką ir taisyti Šilumos ūkio įstatymą.

„NŠG tikslas – kuo didesnis pelnas. Žiemą, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp savivaldybių kontroliuojamų centralizuotos šilumos tiekėjų (CŠT) ir NŠG nėra konkurencijos, NŠG iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik vos mažesne kaina nei CŠT pati pasigamina naudodama dujas. Vartotojai iš to naudos beveik neturi. Jeigu valstybės reguliuojamos ir kontroliuojamos CŠT bus visiškai išstumtos iš rinkos ir privatus verslas ims dominuoti, galutinai neliks konkurencijos, o kartu ir prielaidų mažėti šilumos kainai. Juk VKEKK neturi svertų kontroliuoti NŠG, skirtingai negu CŠT. Naujoji tvarka taip pat riboja savivaldybių galimybes prisiimti atsakomybę už šilumos tiekimo organizavimą savo teritorijoje. CŠT bendrovės labai susirūpinusios, kad nauja VKEKK tvarka pataikauja privačiam verslui – jos padariniai visam šilumos ūkiui ir vartotojams gali būti kritiniai“, – teigia LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.

Sumažės lėšų šilumos tiekimo sistemoms atnaujinti

Savivaldybių kontroliuojamos CŠT gamina šilumą pačios, tačiau jei mieste veikia nors viena NŠG katilinė, gaminanti pigiau nei CŠT, ši nuperka pigesnės šilumos ir perduoda vartotojams. Taip šilumos tiekėjui paliekamos pastoviosios pajamos, naudojamos įrenginiams, atlyginimams, paskoloms, palūkanoms ir kt.

CŠT šių sąnaudų dydį tvirtina VKEKK ir, pagal esamą tvarką, jas padengia vartotojai. Juk šilumos tiekimo (katilinių ir vamzdynų) sistema privalo užtikrinti nepertraukiamą vandens debitą, slėgį bei temperatūrą kiekviename vamzdynų taške, dėl to CŠT katilinės išdėstytos taip, kad galėtų kokybiškai atlikti funkcijas. Be to, būtina skubiai atnaujinti šilumos tiekimą avarijų atveju, rūpintis įrenginių ir šilumos tiekimo sistemos atnaujinimu. Tam naudojamos pastoviosios pajamos, gaunamos iš bendrųjų šilumos gamybos ir perdavimo veiklų, – kitų lėšų CŠT tiesiog neturi. Ši tvarka leidžia suderinti šilumos tiekimo technologinį patikimumą, kokybę su mažiausių sąnaudų vartotojams principu.

Tačiau nuo kitų metų CŠT neteks lėšų pastoviosioms sąnaudoms, jeigu pralaimės aukcione NŠG ir nebegamins šilumos. Naujoje VKEKK tvarkoje užprogramuota, kad valstybės suvaržyta ir itin reguliuojama CŠT turės konkuruoti su privataus kapitalo įmone ir dažnai visiškai nereguliuojamais NŠG „pilnais kaštais“. Kyla rizika, kad CŠT neteks didelės dalies pajamų ir turės užleisti vietą privatininkams.

Užprogramuotas privataus verslo pranašumas

„CŠT yra griežtai kontroliuojamos – jų kainas nustato valstybė, pelnas ribojamas ir padalijamas su vartotojais, darbuotojų atlyginimai „valdiški“, privalu atlikti daugybę prievolių pagal licenciją. Be to, dalis CŠT investavo dešimtis milijonų į biokuro katilų statybą, gavo paskolas vamzdynams atnaujinti. Todėl konkuruojant „pilnais kaštais“ CŠT atsidurs gerokai silpnesnėje konkurencinėje pozicijoje nei NŠG, kurių investicijos jau beveik atsipirkusios, kurios gali be sudėtingų procedūrų įsigyti kuro, lanksčiau samdyti darbuotojus. Pagal naująją tvarką, didžiąją metų dalį CŠT greičiausiai negaus šilumos gamybos pajamų, o tai lems dideles finansines problemas ir savivaldybėms, sustabdys modernizavimo procesus, o nauji efektyvūs biokuro katilai taps energetikos paminklais“, – teigia V. Lukoševičius.

Naujoji tvarka gali paskatinti naujų dubliuojančių katilinių statybas bet kur, tik nežymiai mažesne šilumos kaina perimant šilumos gamybą. Pasitraukus reguliuojamam CŠT nebeliks kliūčių užsidirbti didelį pelną be jokių įsipareigojimų vartotojams.

Siūlo taisyti Šilumos ūkio įstatymą

LŠTA kreipėsi į Seimo narius, siūlydama Seimui atskaitingą VKEKK įpareigoti atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą, objektyviai įvertinti galimus padarinius ir sureguliuoti santykius tarp licencijuotų CŠT bei NŠG. Naujoji tvarka turėtų būti pirmiausiai nukreipta vartotojų naudai – mažintų bendruosius šilumos tiekimo kaštus, užtikrintų ilgalaikį, patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis kainomis, o ne tik generuotų pelną.

LŠTA siūlo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, numatančią, kad visi CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai (tiek CŠT, tiek NŠG įmonių), kurie ruošiasi gaminti šilumą ir pretenduoja gauti lėšų pastoviosioms sąnaudoms padengti, taptų reguliuojamaisiais ūkio subjektais ir dirbtų tokiomis pat sąlygomis kaip šilumos tiekėjai. T. y. visi vienodomis sąlygomis įsigytų išteklių, samdytų darbuotojus, gautų tik reguliuojamą pelną ir privalėtų atlikti būtinas šilumos tiekimo sistemos funkcijas. Nelygiavertė konkurencija neatneš naudos vartotojams.

Panevėžio savivaldybės informacija