Aleksandras Izgorodinas. Energijos kainų skatinama infliacija didina skolinimosi kaštus

Praėjusią savaitę pasaulinis obligacijų išpardavimas ir vėl sustiprėjęs nerimas dėl energijos kainų skatinamos infliacijos smukdė Europos akcijas, eurą ir tauriuosius metalus. JAV penktadienį paskelbti silpnesni nei tikėtasi darbo rinkos duomenys sumažino nuogąstavimus, kad Federalinis rezervų bankas (Fed) vėl didins palūkanų normas, o JAV akcijų indeksai savaitę baigė beveik nepakitę.

Skolinimosi kaina kilo abiejose Atlanto pusėse

Vyriausybių obligacijų pajamingumas – grąža, kurios investuotojai reikalauja skolindami vyriausybėms, – tiek JAV, tiek Europoje pakilo iki kelerių metų aukščiausio lygio. Aukštos energijos kainos palaikė nerimą dėl infliacijos, o investuotojai vertino tolesnio palūkanų normų didinimo tikimybę. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, o Vokietijos – aukščiausią nuo 2009 m.

Labiausiai pakito palūkanų normoms jautriausio turto kainos – Europos bankų akcijų, vyriausybių obligacijų, aukso ir sidabro. Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Europos išryškėjo penktadienį paskelbus ekonominius duomenis: vėstant JAV darbo rinkai sumažėjo su palūkanomis susiję nuogąstavimai, o euro zonos infliacijos augimas šias baimes Europoje dar labiau sustiprino.

Europos akcijų rinkos smuko labiausiai

Ispanijos pagrindinis akcijų indeksas IBEX 35 sumažėjo 3,1 proc., o Prancūzijos CAC 40 indeksas nukrito 2,2 proc. Tai buvo prasčiausi rezultatai tarp pagrindinių Europos akcijų indeksų. Euro Stoxx 50 indeksas, apimantis 50 didžiausių euro zonos bendrovių, sumažėjo 1,0 proc. iki 6 238,50 punkto, o Vokietijos DAX indeksas smuko 0,7 proc. iki 25 231,20 punkto. Didžioji dalis nuosmukio fiksuota ketvirtadienį, kai Europos bankų akcijos patyrė didžiausią vienos dienos kritimą per kelis mėnesius. Tai ypač paveikė Ispanijos rinką, kurioje bankų sektorius sudaro reikšmingą indekso dalį.

Papildomą spaudimą patyrė ir Prancūzija. Šalies 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2002 metų, vyriausybei rengiant 2027 metų biudžetą.

Euro zonos infliacija – aukščiausia nuo 2023 m.

Metinė infliacija euro zonoje rugsėjį padidėjo nuo 3,2 proc. rugpjūtį iki 3,8 proc. ir viršijo rinkos lūkesčius (3,6 proc.). Tai buvo aukščiausias infliacijos lygis nuo 2023 metų. Pagrindinis infliacijos variklis išliko energija. Energijos kainos buvo beveik 19 proc. didesnės nei prieš metus ir prie bendros infliacijos prisidėjo 1,7 procentinio punkto.

Kol kas kitose kategorijose kainų spaudimas išlieka ribotas. Maisto produktų kainų augimas po vasaros šiek tiek paspartėjo, tačiau siekė vos 1,4 proc. per metus. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto kainų, sudarė 2,5 proc. ir jau keturis mėnesius svyruoja 2,4-2,5 proc. intervale.

Pastaruoju metu infliacijos prognozės buvo padidintos, ypač 2027 metams. „Bloomberg“ apklausti analitikai tikisi, kad infliacija artimiausius šešis mėnesius išliks didesnė nei 3 proc., o iki 2027 metų pabaigos sulėtės iki 2 proc. Kitais metais vidutinė infliacija turėtų siekti 2,5 proc., palyginti su 2,9 proc. šiemet.