Sukčių taikinys – antrosios pakopos pensijos pinigai: kaip apsisaugoti?

Balandžio mėnesį daliai gyventojų sulaukus lėšų iš antrosios pensijų pakopos, į jas gali pasikėsinti ir sukčiai. Kaip atpažinti dažniausias apgaulės schemas bei apsaugoti savo pinigus,  pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Pasak eksperto, įprastai sukčiai dažnai taikosi į situacijas, kai žmonės gauna didesnes pinigų sumas – tai gali būti paveldėjimas, kompensacijos arba, šiuo atveju, pensijų išmokos.

„Banko sąskaitose atsiradus pensijos lėšoms kai kurie dar nebus nusprendę, kur jas išleisti ar investuoti, todėl natūraliai ieškos patarimų, tinkamiausių sprendimų, gali kilti rizika ir veikti skubotai. Deja, tokie žmonės taps itin lengvu sukčių taikiniu“, – sako M. Kutkaitis.

Apsimeta institucijų atstovais ir finansų konsultantais

Anot eksperto, viena dažniausių schemų – kai sukčiai apsimeta banko ar teisėsaugos institucijų atstovais.

„Galite sulaukti skambučių iš tariamų banko darbuotojų ar policijos pareigūnų, kurie teigia, kad jūsų sąskaita nesaugi arba vykdomas tyrimas ir būtina skubiai patikrinti lėšas. Tuomet jūsų gali prašyti atskleisti banko prisijungimo duomenis, patvirtinti operacijas ar net išsigryninti pinigus ir juos perduoti kitiems asmenims“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Taip pat pasitaiko ir netikrų pensijų konsultantų. Pastarieji gali siūlyti padėti greičiau gauti pinigus, pakeisti fondą ar užtikrinti didesnę grąžą.

„Vis dėlto, šie patarėjai netrukus paprašo sumokėti „administravimo“, „konsultacijos“ ar kitokį mokestį. Žinoma, tai padarius, jie dingsta, jokia paslauga nesuteikiama, o atskleidus ir slaptažodžius ar kitus jautrius duomenis, galite netekti ir visų pensijai sukauptų lėšų“, – teigia ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį ir į investicinį sukčiavimą. Sukčiai gali siūlyti „unikalias“ investavimo galimybes – dažniausiai į kriptovaliutas, akcijas ar kitus tariamai greitai pelną generuojančius produktus. Tokie pasiūlymai dažnai pateikiami kaip saugūs, patikrinti ar net „rekomenduojami specialistų“.

„Apgavikai gali rodyti, kaip jūsų investicija „jau auga“, siųsti jums ataskaitas ir paskyros duomenis, todėl viskas atrodys tikra, tačiau realybėje tai tebus klastotės. Į tokias investicijas įnešti pinigai prarandami iškart, o vėliau sukčiai jų bando išvilioti ir dar daugiau, pavyzdžiui, kaip mokestį pelnui atsiimti, – įspėja M. Kutkaitis.

Prašo sumokėti bei skubina

Ekspertas išskiria keletą ženklų, kurie turėtų kelti įtarimų.

„Pirmiausia, jei iš jūsų reikalauja sumokėti už pensijų išmokėjimą ar perduoti pinigus trečiosioms šalims – tai labai aiškūs sukčiavimo ženklai. Jokios oficialios institucijos ar bankai neprašo papildomų mokėjimų tam, kad galėtumėte atsiimti jums priklausančias lėšas. Taip pat reikėtų suklusti, jei siūloma „viską sutvarkyti už jus“ ir prašoma dalintis asmeniniais ar finansiniais duomenimis“, – akcentuoja M. Kutkaitis.

Jis pabrėžia, kad sukčiai dažnai naudoja spaudimo taktiką, taip siekdami apriboti žmogaus galimybes ramiai įvertinti situaciją.

„Kai žmogus jaučia spaudimą veikti greitai, jis dažniau pasikliauja emocijomis, o ne racionaliu mąstymu. Būtent to sukčiai ir siekia – kad sprendimas būtų priimtas impulsyviai, nepasitarus su artimaisiais ar nepatikrinus informacijos. Pavyzdžiui, jums gali sakyti, kad imti veiksmų reikia čia ir dabar, kitaip pinigai bus prarasti ar procedūra sustos. Taip sukuriamas dirbtinis skubos jausmas, kuris neturi nieko bendra su realiais procesais – pensijų išmokėjimas nevyksta per kelias minutes ir tikrai nereikalauja skubių veiksmų“, – aiškina ekspertas.

Kaip apsisaugoti?

Padidėjus sukčiavimo rizikai, M. Kutkaitis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti apsaugoti pensijų lėšas ir jaustis saugiai.

Niekada neatskleiskite savo prisijungimo duomenų. Nei bankai, nei „Sodra“, nei kitos institucijos neprašo PIN kodų, slaptažodžių ar SMS patvirtinimo kodų telefonu, el. paštu ar žinutėmis.

Nepriimkite sprendimų skubėdami. Jei kas nors ragina veikti nedelsiant – įvertinkite situaciją. Skubos jausmas yra viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių.

Netikėkite pasiūlymais „padėti“ už mokestį. Bet koks prašymas sumokėti už „greitesnį procesą“ ar „konsultaciją“ turėtų kelti įtarimų.

Tikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose. Itin įtariai vertinkite tai, ką jums sako ar siunčia nepažįstamas asmuo – visada tikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose.

Pasitarkite su artimaisiais. Paprastas pokalbis su šeimos nariu ar draugu gali padėti objektyviau įvertinti aplinkybes ir išvengti skubotų sprendimų.

Kilus įtarimams informuokite. Jei manote, kad susidūrėte su sukčiais arba jau atlikote mokėjimą, kuo greičiau kreipkitės į banką ir policiją oficialiais kontaktais – greita reakcija gali padėti sumažinti nuostolius bei apsaugoti kitus.