Būstas lietuviams gali tapti dar labiau neprieinamas: įperkamumas jau siekia Stokholmo, Londono ir Paryžiaus lygį

Apie atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčius ir pradinio įnašo mažinimą buvo kalbama jau kurį laiką, todėl pats sprendimas rinkos dalyviams nebuvo visiška staigmena. Panaši tvarka, sumažinusi privalomo pradinio įnašo dydį iki 10 proc., bus taikoma ir  Švedijoje, kurios būsto rinka turi didelę įtaką ir Baltijos šalims. Vis dėlto labiausiai nustebino ne pats sprendimas, o jo laikas, teigia „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Rinka šiuo metu išgyvena labai ryškų atsigavimą ir panašu, kad ši tendencija tęsis ir kitais metais. Anot L. Žukovės, didžiausias nuogąstavimas – kad būtent šiuo laikotarpiu atlaisvinti reikalavimai būsto rinką gali dar labiau įkaitinti.

„Vilniuje būsto kainos pastaruosius kelerius metus augo kur kas sparčiau nei kituose šalies miestuose, todėl atotrūkis tarp sostinės ir regionų tik ryškėja. Tai procesas, kuris buvo prognozuojamas jau seniai: prieš dešimtmetį būstas patraukliose Vilniaus vietose kainavo vos pusantro karto daugiau nei ne tokiose paklausiose vietovėse, o dabar skirtumas gerokai išaugęs“, – sako ekspertė.

Pirmiausia paveiks sostinės gyventojus

Žukovė pastebi, kad pradinio įnašo mažinimas pirmiausia paveiks tuos, kurie planuoja įsigyti būstą sostinėje – ypač neseniai į Vilnių atsikėlusius gyventojus. Vietiniai vilniečiai dažniau jau turi sukaupto turto ar šeimos paramą, todėl poveikis jiems bus mažesnis.

„Regionuose situacija kitokia: ten būsto kainos yra mažesnės, todėl pradinio įnašo klausimas nėra toks opus ir sutaupyti tampa lengviau. Tai reiškia, kad gyventojai už miesto ribų turi daugiau galimybių greičiau įsigyti nuosavą būstą“, – pasakoja L. Žukovė.

Pradinį įnašą sukaupti vis dar sudėtinga

Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. m butui Vilniuje, vidutines pajamas gaunančiam žmogui reikėtų taupyti apie devynerius metus. Kaune – septynerius, Klaipėdoje – šešerius, o Šiauliuose – ketverius.

„Jei kalbame apie erdvesnį, 90 kv. m būstą, taupymo laikotarpis dar labiau pailgėja: Vilniuje – iki 13 metų, Kaune – iki 10, Klaipėdoje – iki 9, Šiauliuose – iki 7. Tai reiškia, kad būsto įperkamumo prasme artėjame prie Stokholmo, Paryžiaus ar Londono lygio“, – pasakoja ekspertė.

Ji priduria, kad jei pradinį įnašą sumažintume iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek liktų didelis iššūkis. Sutaupyti 60 kv. metrų butui vidutinių pajamų gavėjui prireiktų daugiau nei penkerių metų. Todėl galima sakyti, kad be papildomų pajamų ar artimųjų pagalbos būstą Vilniuje įsigyti vis dar sudėtinga.

„Vidutinė taupymo norma Lietuvoje – apie 12 proc. pajamų. Toks tempas reiškia, kad daugeliui žmonių tektų taupyti dešimtmetį ar dar ilgiau. Dėl to nemaža dalis gyventojų bando taupyti didesnę pajamų dalį – apie 20 proc., bet ir tai ne visada garantuoja greitesnį procesą“, – teigia L. Žukovė.

Sąlygų lengvinimas problemos neišspręs

Iš kitos pusės, ši situacija nėra išskirtinė – beveik nė vienoje Europos sostinėje įsigyti būstą iš vidutinio atlyginimo nėra lengva, sako pašnekovė, tačiau vien mažesnis pradinis įnašas problemos neišspręs. Jis gali suteikti trumpalaikį palengvinimą, o būsto prieinamumą iš esmės nulemia ne tik finansavimo taisyklės, o kur kas platesni sisteminiai sprendimai, didinantys būsto pasiūlą, skatinantys statybų tempą ir mažinantys rinkos disbalansą.

„Jeigu norime, kad būsto rinka būtų tvari, turime žiūrėti ne tik į paklausos pusę, bet ir į pasiūlos galimybes. Kitaip rizikuojame, kad kainų šuoliai taps dar didesni, o įpirkti būstą taps dar sunkiau – ypač jaunoms šeimoms ir į didmiesčius persikeliantiems gyventojams“, – apibendrina „Luminor“ banko ekspertė.