Lietuvą merkia liūtys: kokio dydžio nuostolius patiria gyventojai?

Šios savaitės pradžia buvo tikrai šlapia – per šalį praslinkusios smarkios liūtys pirmadienį ir antradienį kai kuriuose miestuose užtvindė gatves, trikdė eismą, apsėmė automobilius. Gyventojai nepravažiuojamų gatvių ir patvinusių kiemų nuotraukomis dalijosi iš Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių ir kitų savivaldybių. Apie kokias dėl liūčių patirtas žalas draudikams šiuo metu praneša gyventojai?
„Pastarosiomis dienomis absoliuti dauguma registruotų liūčių žalų atvejų buvo būsto žalos dėl kritulių poveikio. Tai yra, per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėgus vandeniui buvo apgadintas namų turtas, nukentėjo būstų apdaila, sudrėko grindų dangos, buvo apsemti rūsiai. Registruota ir 10 automobilių žalų dėl krušos ir užliejimo vandeniu“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, iš viso dėl pastarosiomis dienomis praūžusių liūčių sukeltų žalų skaičius perkopė 170 atvejų. Skaičiuojama, kad bendra rezervuota suma nuostoliams padengti artėja prie 150 tūkst. eurų, o vidutinė vienos žalos suma sudaro apie 800 eurų.
„Visgi lyginant su potencialia vasaros audrų griaunamąja jėga, kurią matėme ankstesniais metais, šios liūtys tikrai nekelia daug iššūkių. Tolygiai be didelio šoninio vėjo iškrentantys krituliai gerai prižiūrėtiems ir tvarkingiems pastatams dažniausiai jokios žalos nesukelia, o gatvių užpylimai gausiu kritulių kiekiu netrunka ilgai – vanduo nuteka ir išsisklaido. Vairuotojams tiesiog reikia nerizikuoti, luktelti arba rinktis kitus maršrutus, problemines gatves apvažiuojant“, − komentuoja M. Norkus.
Pasak eksperto, šiuo metu didelių audrų formavimuisi trūkta vieno svarbaus veiksnio – tai ilgesnį laikotarpį besilaikančio didelio karščio.
„Praėjusių kelių metų vasaros Lietuvoje išsiskyrė itin karšto oro bangomis, kuomet ne kartą buvo fiksuota stichinė kaitra – 3 paras ir ilgiau besilaikantis 30 laipsnių karštis. Mūsų klimato juostai tai nėra įprastas oras, todėl tokią kaitrą dažniausiai lydi škvalo gūsiai, gausūs krituliai, ledokšniai, intensyvus žaibavimas“, − pastebi draudimo bendrovės atstovas.
Pavyzdžiui, viena iš ryškiausių pastarųjų kelerių metų stichijų – 2023 m. rugpjūtį siautusi ir istoriškai daugiausiai nuostolių sukėlusi audra Lietuvoje – parodė, kokiu mastu gali būti paveiktos regioninės šalies teritorijos. Stiprus atmosferos frontas su vėju, intensyviu lietumi ir kruša pradėjo judėti nuo šalies pietų, kirto vidurio Lietuvą ir pasiekė šiaurinius regionus, smarkiai paveikdamas Elektrėnus, Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį bei Biržus.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendrovės padengta žalų suma gyventojams ir verslo įmonėms tuomet siekė 11 mln. eurų – tai iki šiol daugiausiai nuostolių padariusi gamtos stichija Lietuvoje.