Tirpioji kava yra tikra kava: ekspertės siūlo geriau pažinti šį gėrimą

Apie tirpiąją kavą vis dar sklando įvairių mitų. Vis dėlto juos lengva paneigti, kai geriau supranti esminius dalykus: pavyzdžiui, kaip ir iš ko produktas gaminamas arba kokiomis savybėmis pasižymi. „O kalbėdami apie maisto produktų ar gėrimų vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime, galėtume dažniau įvertinti vieną svarbų dalyką – jų vartojimą, siekiant teigiamos įtakos socialinei gerovei“, – sako KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė.

Tik du ingredientai: kavos pupelės ir vanduo

Mokslininkės teigimu, žmogaus prigimčiai būdinga nepasitikėti tuo, kas atrodo sunkiai suprantama arba nežinoma – tai natūrali apsauginė reakcija: „Gali būti, kad tie, kurie nėra susipažinę su tirpiosios kavos gamybos technologija, laiko šį produktą tarsi netikru, nes tokia forma gamtoje neegzistuoja“, – svarsto A. Zabulionė.

Didžiausias mitas, kurį pašnekovė norėtų išsklaidyti kartą ir visiems laikams – apie tariamą tirpios kavos „dirbtinumą“. Iš tiesų tirpioji kava yra gaminama iš natūralių, skrudintų kavos pupelių ir vandens. Skirtumas slypi tik apdorojimo būde, lyginant su tradicine malta kava.

„Pramoninis tirpiosios kavos gamybos procesas labai primena pupelių kavos ruošimą namuose. Tik namie išvirtą kavą vartojame iš karto. O štai gaminant tirpiąją kavą gamykloje tarsi bandoma kavos koncentratą paruošti vėlesniam laikui“, – lengvai paaiškina A. Zabulionė.

Pirmiausia, kaip ir ruošiant įprastą maltą kavą, žalios kavos pupelės yra skrudinamos, kad įgautų būdingą skonį ir aromatą, o vėliau sumalamos. Tolesnį – ekstrakcijos – etapą specialistė prilygina su labai stiprios kavos virimu dideliuose pramoniniuose įrenginiuose: „Jo metu iš pupelių ištraukiami tirpūs komponentai – kofeinas, rūgštys, cukrūs, mineralinės medžiagos ir aromatinės molekulės.“

Gautas kavos ekstraktas yra koncentruojamas, pašalinant didelę dalį vandens, ir džiovinamas: šaldant arba kaitinant. Priklausomai nuo technologijos, likusi medžiaga virsta granulėmis, kristalais arba milteliais.

„Visais atvejais tai yra ta pati kava, tik vanduo iš jos pašalintas skirtingais būdais. Taigi tirpioji kava – ne „cheminis kokteilis“, o išdžiovintas natūralios kavos ekstraktas“, – apibendrindama akcentuoja A. Zabulionė.

Kokybė be kompromisų ir pasirinkimas, jei ribojate kofeiną

„Nestlé Baltics“ kavos verslo vadovė Milda Žemaitienė savo ruožtu demistifikuoja dar vieną gajų įsitikinimą apie tirpiai kavai naudojamas pupeles – neva jos yra antrarūšės.

„Didieji gamintojai, tokie kaip NESCAFÉ, tirpiąją kavą gamina tik iš aukštos kokybės, dažniausiai – arabikos ir robustos pupelių. Tiesa, kartais maišomos abi pupelių rūšys. Tai aukso viduriukas, kavoje leidžiantis jausti įvairius skonius. Bet kuriuo atveju kokybė sąmoningiems prekių ženklams yra esminis kriterijus ir vertybė, tad kompromisų šiuo klausimu negali būti“, – komentuoja ji.

Be to, „Nestlé“ aktyviai investuoja į kavos ateitį ir jos tvarumą – pagal tarptautinį „Coffee Barometer“ tyrimą įmonė vertinama kaip viena iš lyderiaujančių iniciatyvų, labiausiai prisidedančių prie kavos tiekimo grandinės atsparumo ir išsaugojimo pasauliniu mastu.

M. Žemaitienė taip pat sako neretai išgirstanti visuomenę kamuojančią abejonę, ar tirpi kava gali tonizuoti.

„Jau priminėme skaitytojams, kad tirpioji kava yra tikra kava – gaminama iš tų pačių maltai kavai naudojamų, kruopščiai atrinktų pupelių. Taigi ir kofeino tirpi kava tikrai turi, tik jo kiekis priklauso nuo skirtingų faktorių, – pasakoja „Nestlé Baltics“ kavos verslo vadovė. – Daugiausia – nuo kavos pupelių rūšių ar paruošimo metodo. Pavyzdžiui, kuo ilgiau kava kontaktuoja su vandeniu, tuo stipresnė tampa. Taip pat didesniu kofeino kiekiu pasižymi robustos pupelės.“

Pašnekovės teigimu, vartotojai, kurie yra jautresni kofeinui arba stengiasi jį riboti, gali sąmoningai rinktis tirpiąją kavą kaip švelnesnį, bet vis dar energizuojantį variantą. A. Zabulionė papildo M. Žemaitienę pasidalydama naudinga įžvalga apie kofeino saugą, aprašytą Europos maisto saugos agentūros mokslinėje nuomonėje.

„Vienkartinė iki 200 mg kofeino dozė nekelia susirūpinimo dėl saugumo organizmui. Tai reiškia, kad visą gyvenimą vartodami kavą, kurios vienkartinė dozė yra iki 200 mg, o visos dienos dozė – iki 400 mg, neturėtumėte susidurti su jokiais nepageidaujamais poveikiais sveikatai“, – pažymi ji.

Skonis ir aromatas: mažiau nereiškia prasčiau

Pasak M. Žemaitienės, klaidinga konstatuoti ir tai, kad tirpi kava nepasižymi aromatinėmis ar skoninėmis savybėmis. Lyginant su šviežiai malta kava tirpios aromatas gali būti mažiau intensyvus, bet jo, kaip ir skonio, tirpi kava turi.

„Pavyzdžiui, arabika mėgstama dėl švelnaus, vaisiško ir rūgštaus skonio. Jos pupelės yra didesnės, o skonis – subtilesnis. Robusta turi stipresnį kūną, žemiškesnį skonį ir beveik nepasižymi rūgštumu. Šios pupelės mažesnės, tačiau jose yra daugiau kofeino, todėl kava – intensyvesnio ir kartesnio skonio“, – komentuoja M. Žemaitienė.

Tuo tarpu A. Zabulionė patvirtina, kad tirpi kava – saugus vartoti produktas, kai tai daroma saikingai ir atsakingai. Saikingai šiuo aspektu reiškia kofeino poveikį sveikam organizmui ir galimą jo poveikį, vartojant didelėmis dozėmis. Atsakingą vartojimą mokslininkė grindžia poreikiu atsižvelgti į indikacijas – tokias kaip širdies ritmo sutrikimai, nėštumas ir pan.

Paklausta apie tirpiąją kavą mitybos požiūriu, mokslininkė pabrėžia, kad bendrai pagaminta kava nėra kaloringas gėrimas. Jos transformacija ir gėrimo sotumas – tai yra kaloringumas – priklauso nuo vartotojo asmeninių poreikių. Balinimo, saldinimo, ar, pavyzdžiui, tirpiosios kavos panaudojimo desertų gamyboje ar net mėsos marinatams ruošti.

Apie kavą kaip socialinį reiškinį ir kaip nepasiklysti mituose

Mokslininkė taip pat pateikia įdomią nuomonę apie kavos paskirtį ir vaidmenį mūsų kasdienybėje. A. Zabulionės supratimu, šis gėrimas turėtų tarnauti dviem tikslams – stimuliacijai dėl joje esančio kofeino ir malonumui. Tačiau, kalbant apie maistą ar šiuo atveju gėrimą, prie naudų žmogui beveik niekada neminimos tos, kurios gaunamos per socialinį maisto ar gėrimų vartojimo aspektą.

„Kava dažnai tampa proga susitikti su brangiais žmonėmis, susipažinti su nepažįstamais, palepinti save maža pertraukėle ir sustoti, kai tempas tampa per didelis. Kai kuriems jau pats kavos gėrimo faktas padidina motyvaciją, norą imtis veiklos – net jei kofeinas dar nespėjo suveikti. Tai gali prisidėti prie geresnės savijautos“, – įžvalgomis dalijasi ji.

Nors pati kava ir neturi stebuklingų sveikatinančių savybių, ji padeda palaikyti socialinius ryšius, gali būti atsipalaidavimo, komforto ar savimotyvacijos priemonė. Tai, anot A. Zabulionės, ilgalaikėje perspektyvoje gerina gyvenimo kokybę.

Pokalbį mokslininkė užbaigia mintimi, kad kartais tam tikri dalykai „demonizuojami“ nepelnytai. Kokį vieną patarimą ji duotų tiems, kurie nori suprasti, ar bet kuris mistifikuojamas produktas yra vertas dėmesio?

„Rekomenduoju pasidomėti bent keturiomis skirtingomis nuomonėmis tuo klausimu. Paieškokite savo sritį išmanančių specialistų, patyrusių ekspertų ir įdėmiai paanalizuokite jų pasisakymus. Dažniausiai taip randama ne tik vertingų atsakymų reikiama tema, bet ir pavyksta praplėsti akiratį įdomiomis žiniomis“, – pataria A. Zabulionė.