Elektromobiliai: sportiškų automobilių pabaiga ar pakilimas?

Nuo pat masinių transporto priemonių paplitimo jų tradicinė funkcija nugabenti iš taško A į tašką B judėjo ratas ratan su varžymosi aistra – o kuris automobilis galėtų tai padaryti greičiau, įspūdingiau, emocionaliau? Nenuostabu, kad ne vienas gamintojas greta plačiajai auditorijai skirtų modelių nuolat mesdavo papildomų pajėgų sportiškų automobilių kūrybai, kurie reprezentuotų jo inžinerinius pasiekimus ir aukščiausias kompetencijas. Kaip ši tendencija atrodo šiandien ir kaip ją keičia elektromobilių paplitimas?

 

Skirtinga sėkmė

 

Nenuostabu, kad vienais ryškiausių dinamiškų automobilių inžinerijos sprendimų nuolat spindėdavo vokiškoji „premium“ klasės gamintojų trijulė. Brangių transporto priemonių gamintojams buvo tiesiog privalu demonstruoti technologinės pažangos pavyzdžius. Jie buvo diegiami sportiškiausiuose ir arčiausiai galimybių ribos esančiuose kūriniuose: M serijos BMW modeliuose, S bei RS raidėmis papuoštuose „Audi“ automobiliuose ar iš AMG salono dirbtuvių išriedėjusiuose „Mercedes-Benz“.

 

Šiandien, elektromobilių eroje, į šio segmento lyderių tarpą drąsiai braunasi ir daugiau gamintojų, pavyzdžiui, įspūdingų galimybių elektrinį „Ioniq 5 N“ pristatė Pietų Korėjos atstovas „Hyundai“. Automobilių apžvalgininko Egidijaus Babelio teigimu, sportiškų modelių gamybos padaliniai kuria gerą markės įvaizdį, nes entuziastų bendruomenėje daugiausia dėmesio susilaukia būtent tokie – sportiški, inžinerinę viršūnę pasiekę automobiliai.

 

„Žmonės yra svajotojai, tad nori kuo geresnio, kietesnio dalyko savo gyvenime. Jei to nesinorėtų, visi važinėtumėm su „Dacia“ automobiliais, o verslininkams pakaktų „Škodų“. Nes, racionaliai mąstant, toliau ir nėra ko žiūrėt. Tačiau automobilis – emocinis pirkinys“, – dėsto nuolatinis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.

 

Pašnekovo teigimu, dėl to savo galimybes šiame segmente demonstruoja ir daugiau gamintojų: „Volkswagen“ su kiekviena nauja „Golf“ karta atnaujina pastarojo GTI ir R versijas, „Honda“ tebetobulina „Civic Type R“ ir pan. Tačiau sportiškų automobilių paklausa mėgautis gali toli gražu ne visi gamintojai.

 

Dalis jų jau gerokai anksčiau tyliai numarino dinamiškesnius savo kūrinius – pavyzdžiui, taip dingo „Opel Astra OPC“, – ir susikoncentravo į tai, ką renkasi dauguma vairuotojų, kiti dar mėgino pakovoti dėl entuziastų simpatijų, tačiau galiausiai taip pat nusispjovė ir sutelkė dėmesį į krosoverius.

 

Taip galima apibūdinti Prancūzijos gamintojo „Peugeot“ mėginimą prikelti legendinio „205 GTi“ įpėdinį „208 GTi“ ir projekto pabaigą vos po vienos kartos gamybos. Toks pat likimas ištiko ir „Ford Focus RS“ modelį: jo gamintojai pareiškė, kad nebelieka perspektyvos dėl griežtėjančių taršos reikalavimų ir didelių vystymo kaštų derinio.

 

Elektromobilių posūkis

 

Kitas pavyzdys atspindi šių dienų realijas. Štai Švedijos gamintojas „Volvo“ savo sportiškų modelių versijų gamybos padalinį „Polestar“ pavertė atskiru prekių ženklu – dabar jis gamina elektromobilius. Būtent elektrinių transporto priemonių populiarėjimas gerokai sumaišė kortas visoje pramonėje, o entuziastams kilo daugybė klaustukų dėl to, kas laukia emocijas kutenančių automobilių ateityje.

 

Kritikai pripažįsta, jog vieną ryškiausių pavyzdžių, kokia gali būti ateitis su sportiškais automobiliais, pademonstravo „Hyundai“, 2023 metais pristačiusi minėtąjį „Ioniq 5 N“ modelį. Atrodo, kad korėjiečių gaminys privertė kilstelėti antakius ne vieną rinkos profesionalą – jis nedelsiant buvo išrinktas geriausiu 2023 metų automobiliu kultinio automobilininkų žiniasklaidos kanalo „Top Gear“ rinkimuose, taip pat 2024-aisiais laimėjo „World Performance Car“ apdovanojimą Pasaulio metų automobilio konkurse.

 

Babelio teigimu, net ir elektromobilių eroje gamintojams svarbu išsaugoti išskirtinių modelių pasiūlą, nes ji gali atnešti dvejopos naudos. Iš vienos pusės, „Hyundai“ parodė, kad, nevaržant taršos ribojimams, elektra varomos transporto priemonės gali virsti įspūdingais sportiškais automobiliais, tinkamais technologinei pažangai demonstruoti. Iš kitos pusės, gamintojams reikia dėmesį į juos atkreipiančių modelių.

 

„Tai kone prieš kelis dešimtmečius parodė bendrovės „Honda“ pavyzdys, kai ji pradėjo ekologinę kampaniją ir sustabdė sportiškų modelių gamybą, nors buvo pelniusi didelį automobilistų pripažinimą. Po kelerių metų buvo pripažinta klaida ir grįžta prie „Type R“ modelių bei automobilių sporto, nes be jų susidomėjimas marke greitai slopo“, – prisimena pašnekovas.

 

Išsiskiria sprendimais

 

„Ioniq 5 N“ susilaukė dėmesio ir dėl netradicinių sprendimų. Gamintojai elektra varomame sportiškame hečbeke pritaikė daugybę tradicinių lenktyninių automobilių elementų, kurių dažniausiai pasigenda elektromobilių vairuotojai.

 

Šis elektromobilis suteikia galimybę perjungti virtualias pavaras ir net pajusti lengvą truktelėjimą joms keičiantis, imituoja sūkių ribotuvą ir skleidžia sportinių automobilių garsus. Visi šie elementai kutena entuziastų emocijas net ir teršalų neišmetančiame modelyje.

 

Ant priekinės ir galinės ašių montuojami du elektros motorai išvysto iki 650 AG bei 605 Nm sukimo momentą, o elektronika užtikrina 11 lygių sukimo momento paskirstymą tarp ašių. Iki 100 km/val. per 3,4 sek. įsibėgėjantis elektromobilis gali pasiekti maksimalų 260 km/val. greitį. 84 kWh talpos baterija leidžia viena įkrova nuvažiuoti iki 448 km.

 

Už tradicinį „Ioniq 5“ sportiškoji versija yra 20 mm žemesnė, turi 50 mm platesnę galinę tarpvėžę ir yra 80 mm ilgesnė. Jos tinkamumą sportinėms trasoms rodo ir įvairios smulkios detalės: salone sumontuotos stipriau prilaikančios sėdynės, centrinėje konsolėje įrengtos kelius posūkiuose prilaikančios pagalvėlės, o pati sėdimoji padėtis taip pat yra 20 mm žemesnė.