Keičiasi kartos – keičiasi ir taupymo įpročiai
Karantinas parodė – įprastas pasaulis gali apsiversti aukštyn kojomis vos per vieną naktį. Priverstinai uždarytos įmonės ar sumažėję klientų srautai atsiliepė ne vienam Lietuvos verslui. Ne vienam teko ir kurį laiką pagyventi iš santaupų. Tačiau ar finansinio raštingumo mokomės iš krizių? O gal su naujomis kartomis auga labiau finansiškai išprususi visuomenė?
Lietuvių taupymo įpročiai keičiasi
„Aviva Lietuva“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad lietuvių finansinis raštingumas auga ir bent kažkokią dalį pajamų taupymui atsidedančių žmonių skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo 16 proc. Dabar bent dalį savo pajamų taupymui skiria daugiau nei du trečdaliai lietuvių – 68 proc.
Taip pat per minėtą laikotarpį 11 proc. sumažėjo visai netaupančių žmonių.
„Augantis taupymas, noras būti pasirengusiam finansiniams netikėtumams – tai brandesnės, sąmoningesnės ir finansiškai išprususios visuomenės požymis. „Eurostat“ duomenimis, 2018 m. Lietuvos namų ūkių taupymo norma buvo neigiama (-1,23 proc.) – vienintelė tarp Europos Sąjungos šalių. Taip pat ji gan smarkiai atsiliko ir nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekė 10,33 proc. Mūsų apklausos rezultatai suteikia vilties, kad per pastaruosius dvejus metus situacija pasikeitė ir greitai matysime visai kitokį paveikslą“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Auga nauja karta
Beveik pusė lietuvių (41 proc.) taupymui skiria 5-15 proc. savo pajamų. „Apklausos duomenys rodo, kad ši taupymui skiriama dalis yra tarsi auksinis taupymo standartas, nepriklausantis nuo gaunamų pajamų, gyvenamosios vietos ar išsilavinimo. 5 proc. – tai neskausminga suma, kurią savo ateičiai gali atidėti skirtingas pajamas gaunantys žmonės. Augant pajamoms, turėtų didėti ir taupymui skiriama pajamų dalis, nes didesnes pajamas gaunančių žmonių poreikiai bus didesni tiek netekus pajamų šaltinio, tiek išėjus į pensiją“ – aiškina A. Grabinskė.
Ketvirtadalis lietuvių (26 proc.) gyvena šia diena ir taupymui lėšų neskiria visai. Mažiausiai linkę taupyti tiek jauniausiai (18-25 metų), tiek vyriausiai (virš 56 m.) amžiaus grupei priklausantys žmonės. Netaupantieji taip pat dažnai yra žemesnio išsilavinimo, gaunantys mažesnes (iki 300 eurų) pajamas, pagal darbo pobūdį – ūkininkai.
„Kiek netikėta tendencija išryškėjo, žvelgiant į didžiausią dalį pajamų, virš 30 proc., taupymui skiriančių žmonių kategoriją. Prieš dvejus metus atliktos apklausos duomenimis, tai buvo 36-45 m. amžiaus žmonės, o dabar daugiausia taupantys „peršoko“ į kitą kartą – didžiausią sumą taupymui skiria 26-35 m. žmonės, kurie, atrodytų, dar nėra pasiekę savo karjeros piko. Turbūt galima pasidžiaugti, kad auga naujos, finansiškai sąmoningos ir mokančios savimi pasirūpinti kartos“, – sako A. Grabinskė.
„Aviva Lietuva“ veikia nuo 2001 metų ir patenka tarp trijų didžiausių įmonių pagal gyvybės draudimo įmokas ir valdomą pensijų turtą. Iš viso „Aviva Lietuva“ aptarnauja daugiau nei 295 tūkst. gyvybės draudimo ir pensijų fondų klientų. Įmonė priklauso vienai stambiausių draudimo grupių Europoje „Aviva“, gyvuojančiai jau 324 metus.