Režisierė R. Čekuolytė: kokybiškas vaizdo klipas telefonu – misija įmanoma

Gyvenant karantino sąlygomis laisvą laiką galima praleisti atrandant naujus, kartais net akivaizdžius dalykus. Šįkart režisierė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) dėstytoja Ramunė Čekuolytė skatina filmuoti ir dalinasi patarimais, kaip tai kokybiškai daryti telefonu.

Pirmiausia gali kilti klausimas: kas gi yra kokybiškas vaizdas? Galbūt ryškios spalvos, o gal – stabilus kadras? Pasak režisierės R. Čekuolytės, komponentų, iš kurių susideda kokybiškas vaizdas, yra daug, tačiau bene svarbiausia yra filmuojama istorija.

Kokybiško kadro komponentai:

• Galbūt ryškus kadras? Pasak VTDK dėstytojos, jis svarbus, tačiau meninis filmavimas ne fokuse suteikia tikrumo, realaus matymo pojūtį. Žmogaus akis mato fokusuotą vaizdą: kai į pirštą žiūrima iš arti, fonas tarsi susilieja ir tampa neryškiu.
• Stabilus kadras? „Rankų drebėjimo“ įvaizdis kokybę gadina, bet žmogus visą laiką juda, tad lengvas kameros judesys žiūrovus priartina prie tikrovės.
• Ryškios spalvos? Tai svarbu, bet juodai baltas kadras dažnai priduoda istorijai gilumo, dokumentalumo bei iššaukia emociją.
• Ne mažiau svarbi, o gal net ir svarbiausia yra filmuojama istorija.

Taip pat dėmesį reikia atkreipti į optiką, horizontą, kompoziciją, apšvietimą ir net garsą.

Raktas į sėkmę – apšvietimas

Apšvietimas visomis prasmėmis ir visuose žanruose labai svarbus. Bene geriausiu šviesos šaltiniu yra natūrali dienos šviesa: filmuojant namuose užtenka personažą pasodinti į langą, o filmuotojui atsistoti nuo lango. O ką daryti, kai filmuojama tamsoje? Kaip teigia R. Čekuolytė, tereikia uždegti daug žvakių – jos padės sukurti ypatingą atmosferą. Žinoma, filmų kūrėjai turi ir kitų triukų.

„Jei atidžiau žvelgtumėte į Holivudo filmų kadruose matomas detales, pastebėtumėte, kad interjere, kur reikia ir kur nereikia, stovi įjungtos „miegamojo“ stalinės lempos. Jas ten pastatė filmo dailininkai, nes taip paprašė operatorius. Apšvietimą sureguliuoja ir ant lentos užklijuotas folijos atšvaitas, nes jo pakanka tam, kad suspindėtų personažo akys“, – pasakoja režisierė.

Kompozicija – asmeninė kino kalba

R. Čekuolytės teigimu, kompozicija yra tiek pat svarbi, kiek ir nesvarbi. Šiuo aspektu svarbiausia sukurti filmo kompozicijos taisykles. Pradėjus objektus filmuoti per centrą, centrinę kompoziciją reikia išlaikyti visą filmavimą. Toks vienodumas, pasak VTDK dėstytojos, sukurs asmeninę kino kalbą.

Verta išmanyti ir klasikinę trijų ketvirčių kompoziciją, pagal kurią matomas kadras yra suskirstomas linijomis. Vadovaujantis ja yra svarbu, kad pagrindiniai objektai, pavyzdžiui, žmogus, būtų apytiksliai ties linijų susikirtimu. Tačiau šia taisykle vadovautis nėra būtina.

Dar viena vieša paslaptis – filmuoti geriau pavertus telefoną horizontaliai. „Kaip jūs matote pasaulį: horizontaliai ar vertikaliai? Horizontaliai. Jei filmuosite vertikaliai, teks sugalvoti, kaip užpildyti juodus ekrano šonus“, – mintis dėsto R. Čekuolytė.

Filmavimo telefonu subtilybės

Filmuojant telefonu reikėtų dėmesį atkreipti į apšvietimą. Saulėtą dieną geriausia filmuoti viduje, nes taip išgaunamas užpildantis apšvietimas. Kaip primena režisierė, tuomet yra svarbu stovėti nuo lango.

Saulėtą dieną, žinoma, galima filmuoti ir lauke, tik tuomet specialistė tai pataria daryti šešėlyje, kitaip saulė „išdegins“ visą vaizdą. „Na, nebent filmuojate prie jūros. Ten vėl savi reikalai, nes smėlis jums dirbs kaip milžiniškas atšvaitas. Kaip, beje, ir sniegas“, – apie filmavimo subtilybes pasakoja VTDK dėstytoja.

Originalumas nepriklauso nuo karantino

Na, ne vienas, ko gero, gali susimąstyti, jog karantino laikotarpiu nieko įdomaus nevyksta, ta ką gi filmuoti? Atsakymą turi R. Čekuolytė – originalumas ir įdomumas nepriklauso nuo to, ar visuomenė gyvena karantino sąlygomis, ar ne.

„Juk gyvename ne vieni: turime tėčius, seses, brolius, kaimynus ar naminius gyvūnus. Yra tokia dokumentikos rūšis kaip stebimoji dokumentika, kai režisieriai tiesiog stebi, kas vyksta ir, patikėkit, dažniausiai įvyksta kas nors įdomaus“, – įsitikinusi filmų kūrėja.

Filmavimo ekspertė atskleidžia ir dar vieną populiarų „Yuotube“ žanrą – Autonomous sensory meridian response ASMR (angl. Autonominis jutiminis dienovidinio atsakas). Jis pasižymi tuo, kad filmuojamas koks nors raminantis, nekuriantis dramaturgijos ir nekeliantis iššūkių ar klausimų veiksmas. „Pabandykite stambiu planu nufilmuoti stiklainį, į kurį supilate vandenį, įlašinate dažų, po to įmetate ledukų, kažkokių daikčiukų ir stebėkite, kas įvyksta. Ant vaizdo įrašo uždėkite relaksuojančią muziką ir gausite ASMR vaizdo įrašą“, – pasakoja R. Čekuolytė.

Kalbant apie jau nufilmuoto produkto redagavimą, svarbu žinoti, kad profesionaliai su vaizdu dirbama labai daug ir įvairiai: svarbiu tampa vaizdo ir garso montažas, spalvų korekcija, specialieji efektai ir panašiai. Filmuojant namuose užtenka subalansuoti vaizdą bei pakoreguoti šviesumą ir spalvų ryškumą. O tai galima padaryti su nemokamomis programėlėmis, tokiomis kaip „iMovie“ ar „SonyVegas“.

#VideoKarantinas

Nors karantino sąlygos švelnėja, dėl mūsų pačių saugumo vis dar didžiąją laiko dalį turime likti namuose. Todėl VTDK kviečia laisvą laiką leisti įdomiai ir prisijungti prie vaizdo klipų kūrimo telefonu iššūkio. Aukštoji mokykla kviečia įamžinti savo karantino kasdienybę ir ritualus: kiekvienos dienos sportą, kavos gėrimą ar kitus dalykus, kurie būtų sujungti į bent 20 sekundžių trukmės vaizdo įrašą. Iššūkis startuoja jau balandžio 27 dieną, tad daugiau informacijos nuo pirmadienio rasite VTDK „Facebook“ paskyroje (https://www.facebook.com/vtdko.lt).