Gerovės valstybė – kokios kliūtys ir perspektyvos

Ar atlyginimų augimas yra visos šalies gerovės garantas? Ar augimas įmanomas be stiprių profsąjungų ir kolektyvinių derybų? Ar darbdaviams yra naudinga gerinti darbo sąlygas?

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Socialinis dialogas ir gerovės valstybė“. Socialinio dialogo svarba Lietuvoje vis labiau akcentuojama, tačiau kolektyvinės derybos tarp darbuotojų ir darbdavių vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis, o plačiai aptarinėjama gerovės valstybė neįmanoma be gerų darbo sąlygų užtikrinimo ir abipusės pagarbos.

Konferencijos dalyviai apžvelgė, kaip vystosi socialinis dialogas Lietuvoje ir kokį vaidmenį jo vystymosi perspektyvoms vaidina valstybė. Organizatoriai – Valstybinė darbo inspekcija – siekė suderinti Lietuvos ir užsienio akademikų tyrimų įžvalgas su praktiškai kasdien su socialiniu dialogu susiduriančių darbuotojų ir darbdavių atstovų dalijimusi patirtimis.

Tardamas sveikinimo žodį Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius Jonas Gricius teigė: „Neabejotinai socialinis dialogas yra svarbus pokyčių variklis darbo rinkos ir darbo teisinių santykių srityje. Jis gali sudaryti prielaidas darbo santykių stabilumui, prisidėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, sudaryti sąlygas naujų darbo vietų steigimui, darbuotojų darbo užmokesčio didėjimui, stiprinti darbdavių ir darbuotojų organizacijas, taupyti viešuosius finansus, ugdyti pilietiškai aktyvius visuomenės narius.“

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pabrėžė, kad socialinis dialogas yra stiprus socialinės gerovės ir stabilumo garantas ne tik valstybės, bet ir visos Europos Sąjungos mastu. Būtent todėl socialinio dialogo stiprinimas yra įvardijamas kaip prioritetas ir Europos Sąjungos ramstis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad itin svarbu yra tiek valdžios institucijoms, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams – visiems susitarti dėl bendros gerovės: „Vienas iš pavyzdžių, kaip stiprėja socialinis dialogas – šakinių sutarčių sudarymas. Kadangi šakinės sutarties nuostatos taikomos tik ją sudariusios profesinės sąjungos nariams, tai skatina vis daugiau darbuotojų stoti į profesinę sąjungą ir atstovauti savo interesams, taigi deda pagrindą socialiniam dialogui.“ Ministras pažymėjo, kad jo vadovaujamojo ministerijoje jau yra darbuotojų profsąjunga ir su ja yra pasirašyta kolektyvinė sutartis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tik socialinio dialogo nulemti rezultatai gali užtikrinti gerovę. „Galima pastebėti, kad mažose įmonėse, turinčiose iki 10 darbuotojų, jų interesams atstovaujama vangiai. Jie vis dar nedrįsta išsakyti savo nuomonės. Tačiau darbdaviai turi suprasti, kad tik geros darbo sąlygos ir papildomos skatinamosios priemonės prisideda prie našesnio darbo ir geresnio rezultato. Todėl teikiame Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą. Jis apimtų tokias priemones kaip pavežėjimą į ir iš darbo ar papildomą sveikatos draudimą, kuris aktualus nemažai daliai darbuotojų, ir kt.“

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Tomas Tomilinas, pristatydamas Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą, pabrėžė, kad siekiama paskatinti aukštesnio – nacionalinio, šakos ar teritorinio – lygmens profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą. Pagal projektą socialiniams partneriams būtų teikiama valstybės pagalba, įtraukiant mokesčių, rinkliavų lengvatos, administracinių paslaugų, konsultacijų teikimą, papildomas garantijas darbuotojų ir darbdavių atstovams.

Panelinėje diskusijoje Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Lietuvos darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas, Agnė Ribašauskienė, Žemės ūkio rūmų atstovė, bei Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, diskutavo apie tai, kad socialiniam dialogui reikia lygiaverčių partnerių, kad tiek valstybės atstovai, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi ieškoti kompromiso ir visa šalis tenkinančių nuostatų. Išsakyta nuostata, kad Lietuvoje reikėtų stiprinti profesines sąjungas, o, pasak D. Arlausko, ir valstybės institucijos turėtų būti suinteresuotos žmonių gebėjimų ugdymu.

Tarptautinė konferencija yra Valstybinės darbo inspekcijos vykdomo projekto „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ dalis. Daugiau informacijos internete socdialogas.lt