Ugniagesiai ragina gyventojus šildytis saugiai
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9762 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 25,8 proc. Gaisruose žuvo 63 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 69), iš jų 2 vaikai (3), o 125 gyventojai (127) patyrė traumų. Tai mažiausias per tris metų ketvirčius gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 15 metų (penkerių metų vidurkis – 85 gaisruose žuvę žmonės).
Šalyje kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 57 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 21 žmogus, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 42. Dvidešimt du žmonės žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų po 6 gyventojus Švenčionių r. sav. ir Vilniaus mieste), 16 – Kauno (iš jų 8 – Kauno mieste), 7 – Šiaulių, 5 – Panevėžio, 4 – Utenos, 3 – Alytaus, po 2 – Marijampolės bei Tauragės apskrityse ir po 1 – Klaipėdos bei Telšių apskrityse. Gaisruose žuvo 46 vyrai ir 17 moterų.
Prasidėjus šildymo sezonui, stengiantis apsaugoti save, šeimos narius ir kaimynus, būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų – išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus (tel. 112 ), o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.
Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Plačiau skaitykite http://pagd.lrv.lt/lt/naujienos/ugniagesiai-ragina-gyventojus-sildytis-saugiai
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją