Aleksandras Izgorodinas. Trys palūkanų didinimai per aštuonias dienas kilstelėjo obligacijų palūkanas ir dolerio kursą

Praėjusią savaitę per aštuonias dienas trys centriniai bankai padidino palūkanų normas, o stipriausia rinkų reakcija buvo juntama Europoje. JAV Federalinis rezervų bankas (Fed), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Japonijos centrinis bankas griežtino pinigų politiką, todėl kilo obligacijų pajamingumai ir stiprėjo JAV doleris, o Europos akcijų rinkos smuko. Tuo metu JAV vartotojų išlaidos ir toliau augo, nors pramonės gamybos bei investicijų Kinijoje rodikliai signalizavo, kad ekonominė situacija nėra vienareikšmė.

Trys centriniai bankai didina palūkanų normas

Trečiadienį JAV Federalinis rezervų bankas bazinę palūkanų normą padidino 0,25 proc. punkto iki 3,75-4,00 proc. intervalo. Tai buvo pirmasis palūkanų normų padidinimas per trejus metus. Atnaujintose prognozėse aiški dauguma Fed pareigūnų nurodė, kad iki metų pabaigos tikisi bent dar vieno palūkanų normų didinimo. Penktadienį panašų žingsnį žengė ir Japonijos bankas, pakeldamas palūkanas 0,25 procentinio punkto, praėjus vos savaitei po to, kai Europos Centrinis Bankas indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc.

Atnaujintos Fed prognozės rodo, kad šiemet tikėtinas dar vienas palūkanų normų padidinimas iki 4,00-4,25 proc. intervalo, o vėliau jos veikiausiai išliks šiame lygyje visus kitus metus. Ateities sandorių rinkos prognozuoja panašų scenarijų: iki metų pabaigos tikimasi dar vieno 0,25 proc. punkto padidinimo, o iki kitų metų vidurio – dar dviejų, kas pakeltų bazinę palūkanų normą iki 4,5-4,75 proc. Fed taip pat pagerino 2026 ir 2027 metų ekonomikos augimo prognozes, sumažino nedarbo prognozę, o infliacijos prognozė šiek tiek padidinta tik 2026 metams.

Kyla obligacijų pajamingumai ir stiprėja doleris

Didžiąją dalį prisitaikymo prie griežtesnės pinigų politikos atliko obligacijų rinkos: JAV 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas savaitės eigoje pasiekė 5%, o doleris sustiprėjo apie 1% valiutų krepšelio atžvilgiu. Euras krito 1,14% iki 1,1460 JAV dolerio – žemiausio lygio per septynias savaites – rinkos dalyviams įkainojant didėjantį JAV ir Europos palūkanų normų skirtumą. Silpnesnis euras padeda Europos eksportuotojams, tačiau tuo pačiu didina naftos, dujų ir kitų JAV doleriais įkainotų importuojamų žaliavų kainą eurais. Tai nėra palanku, kai energijos kainos išlieka pagrindiniu infliacijos šaltiniu euro zonoje.

Didžiausią spaudimą patyrė Europos akcijų rinkos

Europos akcijos buvo aiškios praėjusios savaitės nuostolių lyderės, o nuosmukis apėmė daugelį sektorių, o ne tik atskirus iš jų. Ispanijos IBEX 35 indeksas smuko 1,64 proc., Euro Stoxx 50 – 1,41 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,40 proc., o Vokietijos DAX 40 – 1,03 proc.
Svarbi buvo ne tik galutinė reikšmė, bet ir savaitės dinamika. Savaitės pradžioje Europos akcijų rinkos smuko, ketvirtadienį stipriai atsigavo, tačiau penktadienį augimą panaikino vėl šoktelėję obligacijų pajamingumai. Didesni pajamingumai neigiamai veikia tiek bankų vertinimus, tiek didesnius įsiskolinimus turinčias įmones. Europa taip pat išlieka jautresnė energetikos krizės poveikiui nei JAV.

JAV akcijų rinkos laikėsi tvirčiau

JAV akcijų rinkų rezultatai buvo geresni, o skirtumai tarp indeksų atspindėjo investuotojų nuotaikas. Technologijų sektoriui jautrus Nasdaq Composite indeksas pakilo 0,72 proc., daugiausia dėl lustų gamintojų akcijų augimo. Tuo metu platesnės rinkos S&P 500 indeksas praktiškai nepasikeitė ir sumažėjo tik 0,08 proc., o mažų įmonių Russell 2000 indeksas smuko 1,50 proc.

Mažesnės bendrovės dažniau turi paskolų su kintamomis palūkanomis, kurių aptarnavimo kaštai didėja kylant rinkos palūkanoms. Be to, jos daugiausia orientuotos į vidaus rinką, todėl palūkanų normų pokyčius pajunta anksčiau. Penktadienį taip pat vyko ketvirtinis išvestinių finansinių priemonių galiojimo terminas, kai atsiskaitoma už didelę dalį ateities ir pasirinkimo sandorių kontraktų. Tai padidino prekybos apimtis ir sustiprino dienos svyravimus, tačiau nepakeitė bendros rinkos krypties.

Naftos kaina mažėja, tiekimo baimės silpsta

Energetikos rinkose situacija buvo ramesnė nei pastarosiomis savaitėmis, nors įtampa išliko didelė. „Brent“ naftos kaina sumažėjo 0,71 proc. iki 103,87 JAV dolerio už barelį. Tam įtakos turėjo tai, kad Saudo Arabija iš dalies atkūrė tiekimą per apgadintą Rytų-Vakarų naftotiekį ir perorientavo dalį krovinių srautų. Dėl to sumažėjo didžiausios tiekimo sutrikimų baimės, nors Hormūzo sąsiauris vis dar iš esmės išlieka uždarytas.
TTF gamtinių dujų kaina, kuri laikoma pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu, savaitę baigė nepakitusi ir sudarė 79,52 euro už megavatvalandę. Taip nutrūko penkias savaites trukęs kainų augimas, tačiau kainos vis dar laikosi netoli aukščiausio lygio per trejus su puse metų. Artėjant šildymo sezonui Europos dujų saugyklos buvo užpildytos tik apie 68 proc.

Auksas ir sidabras brango nepaisant stipraus dolerio

Brangieji metalai pabrango net ir stiprėjant doleriui bei kylant obligacijų pajamingumams, nors įprastai tokios sąlygos jiems yra nepalankios. Sidabro kaina pakilo 3,10 proc. iki 66,56 JAV dolerio už unciją. Tam įtakos turėjo tiek jo pramoninis panaudojimas, tiek tradicinis saugaus prieglobsčio turto vaidmuo rinkų neramumų laikotarpiais.

Aukso kaina padidėjo 0,36 proc. iki 4 424,90 JAV dolerio. Investuotojų sprendimas didinti pozicijas brangiuosiuose metaluose stiprėjančio dolerio aplinkoje rodo siekį apsidrausti nuo infliacijos rizikos, o ne nuo valiutų kursų svyravimų.

JAV mažmeninė prekyba ignoruoja pramonės sulėtėjimą

Neįskaitant automobilių ir degalų pardavimų, JAV mažmeninės prekybos apimtys rugpjūtį, palyginti su liepa, išaugo 1,2 proc. Tai viršijo ekonomistų lūkesčius ir buvo sparčiausias mėnesio augimas per beveik dvejus metus.

Maždaug pusę augimo lėmė didesnės internetinės prekybos apimtys, o pardavimai augo beveik visose kategorijose, išskyrus statybinių medžiagų segmentą. Per metus mažmeninės prekybos augimo tempas paspartėjo iki 5,6 proc.

Tuo metu pramonės sektoriaus duomenys rodė kitokią tendenciją. Rugpjūtį pramonės gamyba sumažėjo 0,3 proc. ir fiksavo pirmą mėnesinį nuosmukį šiais metais. Labiausiai gamyba mažėjo automobilių ir aviacijos sektoriuose. Metinis pramonės augimas sulėtėjo iki 0,9 proc., nors JAV naftos gavyba pakilo iki 13,9 mln. barelių per dieną, o aktyvių gręžimo platformų skaičius šiek tiek sumažėjo.

Kinijos eksportas auga, tačiau investicijos išlieka silpnos

Rugpjūtį Kinijos ekonomika toliau veikė dviem skirtingais greičiais. Mažmeninės prekybos augimas smarkiai sulėtėjo iki 0,4% per metus, tačiau eksportuojantys sektoriai ir toliau naudojosi stipria išorės paklausa bei dirbtinio intelekto investicijų bumu.

Pramonės gamybos augimas paspartėjo nuo 4,5 proc. iki 5,2 proc. ir atitiko vidutinį šių metų aštuonių mėnesių tempą. Eksportas per metus augo 25 proc. jau trečią mėnesį iš eilės.

Kompiuterių ir lustų eksportas pastaraisiais mėnesiais sudarė 40-50 proc. viso Kinijos eksporto augimo. Lustų eksportas daugiau nei padvigubėjo, palyginti su ankstesniais metais. Eksportas į JAV buvo 34,4 proc. didesnis nei prieš metus, todėl Kinijos prekybos perteklius su JAV pasiekė aukščiausią lygį nuo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį.

Investicijos rugpjūtį sumažėjo 10,6 proc. per metus. Tai buvo mažesnis nuosmukis nei liepą, kai investicijos traukėsi 12,8 proc., tačiau Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus problemos išliko.

Šią savaitę rinkų dėmesio centre

Svarbiausias šios savaitės įvykis bus trečiadienį skelbiami išankstiniai pirkimų – ankstyvųjų verslo aktyvumo įverčių, parengtų remiantis pirkimų vadybininkų apklausomis, – indeksai (PMI) Prancūzijoje, Vokietijoje, euro zonoje ir JAV. Jie suteiks pirmąjį signalą, kaip ekonomika reaguoja į energetikos krizę ir praėjusios savaitės palūkanų normų didinimus.

Tikimasi, kad euro zonos sudėtinis PMI indeksas išliks netoli rugpjūčio lygio ir sieks apie 52,0 punkto. Gamybos PMI prognozuojamas ties 52,6 punkto, palyginti su ankstesniais 52,7, o paslaugų sektoriaus PMI turėtų sumažėti iki 51,4 punkto nuo 51,6.

Vokietijoje gamybos sektorius išlieka stiprus. Prognozuojama, kad PMI sumažės nuo 54,3 iki 54,0 punkto. Paslaugų sektorius tebėra žemiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo susitraukimo, tačiau turėtų pagerėti nuo 49,7 iki 49,9 punkto.

Prancūzijos rezultatai išlieka silpnesni. Gamybos PMI turėtų sumažėti iki 50,9 punkto, o paslaugų sektoriaus rodiklis, prognozuojama, sieks 48,4 punkto po rugpjūčio 48,0. Tai reikštų jau ketvirtą susitraukimo mėnesį iš eilės.

JAV rodikliai taip pat turėtų šiek tiek suprastėti, tačiau išlikti aiškioje plėtros zonoje. Gamybos PMI prognozuojamas ties 53,4 punkto, o paslaugų sektoriaus PMI – ties 56,0 punkto.

Likusią euro zonos ekonomikos būklės mozaiką papildys nuotaikų rodikliai. Antradienį bus skelbiamas Europos Komisijos išankstinis vartotojų pasitikėjimo indeksas, kuris rugpjūtį siekė -15,5 punkto. Ketvirtadienį bus paskelbtas Vokietijos Ifo verslo klimato indeksas, kuris, tikimasi, pagerės nuo 88,8 iki 89,0 punkto. Penktadienį bus skelbiamas spalio mėnesio GfK vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris, prognozuojama, sumažės nuo -26,6 iki -27,1 punkto.
Tą pačią dieną Ispanija patvirtins antrojo ketvirčio BVP duomenis. Tikimasi, kad ekonomika augo 0,7 proc. ketvirtiniu tempu, todėl Ispanija išliks sparčiausiai auganti didžioji euro zonos ekonomika. Italijoje reikšmingų makroekonominių rodiklių šią savaitę neskelbiama.

JAV ketvirtadienį bus paskelbti savaitiniai naujų bedarbių paraiškų duomenys. Tikimasi, kad jų skaičius sieks 201 tūkst., palyginti su 196 tūkst. ankstesnę savaitę, ir toliau rodys stiprią darbo rinką.

Penktadienį bus skelbiami ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai. Ekonomistai prognozuoja 0,3 proc. mėnesio nuosmukį po 1,1 proc. augimo liepą, tačiau pagrindinis rodiklis, neįskaitant transporto sektoriaus, turėtų padidėti 0,5 proc.

Tą pačią dieną bus paskelbta ir galutinė Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų apklausa. Tikimasi, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas bus patvirtintas ties 47,8 punkto, netoli istorinių žemumų. Vienerių metų infliacijos lūkesčiai turėtų siekti 4,6 proc., o penkerių metų laikotarpiui – 3,4 proc.

Šie rodikliai šiuo metu yra ypač svarbūs, nes FED neseniai signalizavo, kad yra pasirengęs ir toliau griežtinti pinigų politiką, siekdamas užkirsti kelią energijos kainų šokui persikelti į ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Nei Europos Centrinis Bankas, nei FED šią savaitę nesirenka į pinigų politikos posėdžius.

Komentaro autorius – Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas